Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios bendruomenėje antrąją Velykų dieną vyko pasidalijimas džiaugsmu, kylančiu iš susitikimo su Prisikėlusiuoju. Parapijiečiai kartu su klebonu dalinosi patirtimis, išgyventomis nesutramdomomis emocijomis, skatinančiomis pasakoti tai, ką kartu ir asmeniškai, ar savo šeimose išgyveno. Prisimintos akimirkos, kurios buvo tokios džiugios, kad net sunku jas buvo išreikšti žodžiais, bet apie kurias norėjosi dalintis. Nes Jėzaus Prisikėlimas nėra tik nuostabi žinia, bet kažkas, kas visiškai ir visiems laikams pakeičia mūsų gyvenimą. Tai gyvybės pergalė prieš mirtį, vilties pergalė prieš nusiminimą. Jėzus išsklaidė kapo tamsą ir gyvena amžinai: jis gali viską pripildyti šviesa. Su juo kiekviena diena tampa amžinosios kelionės dalimi, kiekvienas „šiandien“ gali viltis „rytojaus“, kiekviena pabaiga – naujos pradžios, kiekviena akimirka yra projektuojama už laiko ribų ir siekia amžinybės.

Pirmieji krikščionys Jėzų vadino „saule, pergalingai kylančia iš aukštybių“.

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje tie, kurie kartu su savo parapijos klebonu išdrįsome išstovėti po kryžiumi, dabar, nepaisydamos baimės, atėjome prie Jo kapo. Kai stovėjome po Jėzaus kryžiumi, mus užplūdo mirties skausmas, bet  po to įėjome į Jo kapą, radome jį tuščią, nes čia mirtis tapo gyvenimu. Tad parapijos klebono Velykų ryto viltis,-, galbūt, net mirtis nebebus tokia baisi jo parapijiečiams, galbūt mes nebijosime ir gyventi…

Didžiojo Ketvirtadienio rytą į Kauno arkikatedrą padėkoti gerajam Viešpačiui už savo parapijos Kleboną ir jį pasveikinti atvyko grupelė Ukmergės Švč. Trejybės parapijiečių.

Maldininkai šį Didžiojo Ketvirtadienio rytmetį turėjo retesnę progą ir džiaugsmą išvysti gausų dvasininkų būrį iš visų septynių arkivyskupijos dekanatų.

Kovo 19-oji, – liturginė Šv. Juozapo, Marijos sužadėtinio ir visuotinės Bažnyčios globėjo, iškilmė. 

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas šią iškilmių dieną ypatingą dėmesį skyrė Šv. Juozapui, kuris  Tėvo širdimi mylėjo Jėzų. 

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas priminė, kad Gavėnia paprastai yra siejama su asmeniniu moraliniu atsinaujinimu.

Klebonas priminė, kad nuo penktojo gavėnios sekmadienio uždengiami kryžiai. Papasakojo uždengimo istoriją.

Kovo 11-ąją, minint atkurtos Lietuvos trisdešimt kerverius metus, Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje, parapijos klebonas aukojo Šv. Mišias už Nepriklausomą Lietuvą ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus.

Ketvirtąjį (Laetare) Gavėnios sekmadienį, Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas labai nuoširdžiai džiaugiasi vėl prieš Šventąsias Mišias drąsiai Kryžių pasiimančiu savo parapijos zakristijonu Šarūnu Prušinsku, kuris ne tik Kryžiaus kelyje yra autoritetas katechezės vaikučiams, bet visu savo gyvenimu pasišventęs Dievui ir Ukmergės Švč. Trejybės parapijai.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas labai nuoširdžiai džiaugiasi savo parapijiečiais, kurie ruošdamiesi Velykoms, ne tik vyksta į įvairiausias organizuojamas rekolekcijas, bet ir patys išdrįsta stoti į akistatą su Dievu ir savimi.

Štai sugrįžo dar viena parapijiečių grupelė, kuri vyko į rekolekcijas Krikštėnuose, kurias vedė sesuo Rozana.

Trečiąjį Gavėnios sekmadienį Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje buvo minimas Maldos už lietuvius pasaulyje sekmadienis. Parapijos klebonas perskaitė šiai dienai skirtą vyskupų laišką

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas antrąjį Gavėnios sekmadienį kvietė susirinkusius maldininkus niekuomet nenuleisti akių nuo Jėzaus, kuris yra meilė ir amžinasis gyvenimas,- ypač išmėginimuose.

Iš visų dorybių, kurias Jėzus praktikavo per savo Kančią, labiausiai suspindėjo kantrybė. Kantrybė suriša liežuvį tyla, sutvirtina veidą ramybe ir nuramina širdį švelnumu. Bet kuriuo kančios momentu pamatysime Jėzų tylų, ramų ir kupiną švelnumo. Jėzų privertė iškentėti tiek brutalių ir nežmogiškų užgauliojimų, kad tikrai kyla klausimas, kaip jis galėjo iškęsti neištardamas nė žodžio...