,,Jo burna kalba tai,

ko pertekusi širdis“.

(Lk 6.45)

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius susirinkusiems maldininkam kalbėjo, kad daugiau nei du tūkstančiai lietuvių tęsia Jubiliejaus piligrimystę Romoje. Sekmadienį jie žengė pro Šv. Pauliaus bazilikos už Romos miesto mūrų duris ir dalyvavo Mišiose, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.

Kaip ir kasmet pirmąjį kovo sekmadienį, meldžiamės ir už visame pasaulyje gyvenančius lietuvius,-informavo parapijos klebonas.

Šios dienos homilijoje klebonas kalbėjo, kad  „Nėra gero medžio, kuris megztų blogus vaisius“, – sako savo klausytojams Kristus. Evangelijos moralė yra vaisingumo, gerų vaisių, įveikto nevaisingumo, o ne įsivaizduoto tobulumo etika. Dievui nereikia neturinčių defektų medžių, kurie neturi audros nulaužtų, paukščių ar kenkėjų vabzdžių sužalotų šakų. Jėzaus požiūriu geras, tobulas medis – tai tas, kuris, tegu iš pirmo žvilgsnio ir nedailus, yra sulinkęs nuo daugybės prisirpusių vaisių, išpuoselėtų saulės. Čia verta prisiminti tai, ką Išganytojas kalbėjo apie paskutiniąją, kiekvieno mūsų širdies tiesos, dieną. Tada Viešpats žvelgs ne į blogį, bet į gėrį, Jam nerūpės, ar mūsų rankos švarios, ar ne. Tada svarbiausias dalykas bus vaisiai, kuriuos atsinešime, mus atlydėjusios šypsenos ir nušluostytos ašaros.

Ši išmintis įrašyta ir gamtoje. Medžiai auga dešimtis metų ne vien tik tam, kad daugintųsi: ąžuolui užtektų užauginti gilę kartą per trisdešimt metų, kad būtų išsaugota gyvybės tąsa. Vietoje to gilių kiekvieną rudenį pabyra daugybė, ir nors botanikai sako, kad tai būtina išsaugoti rūšiai, mes nesunkiai galime tame įžvelgti vaisių, sėklų švaistymo, derliaus pertekliaus spektaklį, kuris yra kur kas daugiau nei tik siekis daugintis. Tai gyvybė, tarnaujanti gyvybei, dangaus paukščiams, alkaniems vabzdžiams, žmonėms, motinai žemei. Čia sutampa fizinės ir dvasinės tikrovės dėsniai.

Lygiai taip pat ir žmogus, norėdamas išlaikyti dvasinę gyvybę ir širdies ramybę, privalo išmokti duoti kitiems, dalytis tuo, ką kilnaus ir gero turi savyje. Toks yra gyvenimo dėsnis: vyras ir žmona rūpinasi vienas kitu, tėvai suteikia gyvenimą vaikams, vaikai globoja senus tėvus, seni žmonės dalijasi savo patirtimi. Jėzus tai nusako tokiais žodžiais: „Geras žmogus iš gero savo širdies lobyno ima gera“. Tai lobynas, kuris didėja, jį dalijant.

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija