,,...nes Dievui nėra negalimų dalykų“.
(Lk 1.7)
Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius homilijos metu kalbėjo, kad Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai faktas susijęs su Lk 1, 26-38. Apaštalas mums pasakoja, kad, kai Elžbieta buvo šeštame nėštumo mėnesyje, Dievas pasiuntė angelą Gabrielių į Nazaretą, mažą miestelį Galilėjos kalnuose, pas Mergelę Mariją.
Gabrielius kreipdamasis į Mariją jai pranešė tris skirtingas žinias. Pirmiausia jis pasveikino: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ Antroji jo perduota žinia: „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius, ir jo viešpatavimui nebus galo.“ Trečioji angelo žinia: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Lk 1, 28, 31–33, 35).
Į kiekvieną angelo perduotą žinią Marija atsiliepia. Po angelo pasveikinimo ji „sumišo ir galvojo sau“, ką tie žodžiai reiškia. Į žinią, kad ji pagimdysianti kūdikį, Marija atsakė: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ Gabrieliui paaiškinus, kad tai bus stebuklingas gimimas, Marija priėmė Dievo sumanymą, savo sutikimą išsakydama šiais žodžiais: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 29, 34, 38).
Pirmasis Marijos atsakas buvo sumišimas. Visi sutrinkame, sužinoję, kad Dievas daro ką nors neįprasto, neeilinio, galinčio visiems laikams pakeisti mūsų gyvenimą. Marija dažnai vaizduojama kaip moteris, branginusi pranašų perduotus pažadus, kad Dievas atsiųs Mesiją Karalių. Žinia, koks be galo svarbus jos vaidmuo išsipildant tiems pažadams, ją tiesiog pribloškia.
Gabrielius Mariją guodė: „Nebijok“ (Lk 1, 30). Tokius žodžius jis ir kiti angelai šnabžda ir mums. Jie prašo mus pasitikėti Dievu ir neįsileisti širdin baimės. Galbūt nesuprantame, kas vyksta, bet pasitikėkime, kad nėra ko bijoti, kai mūsų gyvenime pildosi Dievo planas. „Nebijokite!“ – taip Dievas sako, kad Jam visa pavaldu, tad nėra ko bijotis. Šį padrąsinimą „Nebijokite!“ popiežius Jonas Paulius II pasirinko viso savo pontifikato šūkiu. Šie žodžiai gali tapti ir visų mūsų šūkiu.
Gabrielius, nuraminęs Mariją ir išsklaidęs jos būgštavimus, žinojo jau galįs atskleisti jai skirtą žinią. Marija, išgirdusi, kad jai skirta pagimdyti Sūnų, teiraujasi: „Kaip tai įvyks?“ (plg. Lk 1, 34). Angelo ir Marijos pokalbis mums padeda suprasti, kad Dievui patinka, kai mes Jo klausiame. Jis noriai klausosi mūsų ir atsako į mūsų klausimus. Klausdami Dievo leidžiamės gilyn į Jo širdį ir mintis. Klausimai atveria duris tolesniam Dievo sumanymų ir Jo meilės apreiškimui. Tad kodėl nepaklausus Viešpaties apie mus trikdančius dalykus?
Į Gabrieliaus paaiškinimą, kad Marija pradės kūdikį Šventosios Dvasios galia, ji atsiliepia šiais gerai žinomais žodžiais: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38).
Marija Gabrieliaus žodžius priima ne pasyviai, ji sutikdama būti Dievo Sūnaus Motina leidžia išsipildyti Dievo sumanymui ir priima jį kaip savo, netgi džiūgauja dėl jo. Taigi klystame, jei manome, kad pakanka pasyvaus tikėjimo ar tiesiog paprasto pasidavimo Dievo valiai. Turime noriai ją vykdyti, nes Dievas prašo tik to, kas gera ir teisinga.
Krykštauk iš džiaugsmo, Ziono dukra!
Pranašai Izraelį vadino „Ziono dukra“, taip parodydami, kad Dievas labai mylėjo ir brangino savo tautą. Arkangelas Gabrielius Mariją pasveikino žodžiais: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1, 28). Šie žodžiai – tarsi pranašų kvietimo džiaugtis ypatinga Dievo malone aidas. Mat žodis „sveika“ – ne tik paprastas pasisveikinimas, bet ir kvietimas džiaugtis.
Marija džiaugiasi ne tik suteikta jai Dievo malone. Ji džiaugiasi visu Dievo išganymo planu. Nesistebėkime, kad ji, lankydama savo pusseserę Elzbietą, giedojo iš džiaugsmo.
Visi Mergelės Marijos paveikslai, ikonos, jai skirtos šventovės, knygos, giesmės ir poezija atskleidžia ją kaip džiaugsmo nešėją. Kaip Marija neneš džiaugsmo, jei ji visada liudija Dievo meilę, Jo garbę ir didingus atpirkimo darbus. Ji mums sako, kad jos džiaugsmas gali tapti ir mūsų, kai išmoksime labiau paisyti Dievo valios nei savosios.
Jėzau, kartais baiminuosi Tave sekti. Kartais mane sutrikdo iššūkiai, pasitaiko, kad noriu eiti savo keliu. Nors mano tikėjimas silpnas, trokštu panašėti į Tavo Motiną Mariją. Noriu sekti jos pavyzdžiu. Ateik, Viešpatie, suteik palaiminimą savo Bažnyčiai ir patrauk visus mus arčiau savęs. Siųsk mums savo Dvasią, kad turėtume drąsos tarti „Taip“ viskam, ko Tu prašai iš mūsų. Jėzau, o kad mes visi pradžiugtume Tavyje!
Šią brangią iškilmių dieną, kuri turėtų būti ypatingai brangi kiekvienam tikinčiajam, po Šv. Mišių į menesinį susitikimą šeimoje, rinkosi Ukmergės Švč. Trejybės parapijos Dievo Motinos Konada su savo dvasiniu vadovu parapijos klebonu Artūtu Stanevičiumi.
Nuotraukos Egidijaus Tatarūno
Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija
