Vasario 16-ąją, Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje, parapijos klebonas visus  kvietė melstis už Tėvynę Lietuvą, kvietė dėkoti už mūsų valstybės nepriklausomybę, kvietė prašyti taikos Lietuvai, Ukrainai, Šventąjai Žemei ir visam pasauliui.

Penktadienio rytą buvo einamas Kryžiaus kelias. Visa dieną maldininkai rinkosi Švenčiausiojo Sakramento Adoracijai. Prieš Šventąsias Mišias buvo giedami Graudūs verksmai.

Pelenų dieną, ukmergiškiams Švč. Trejybės bažnyčioje buvo pelenais pažymimos galvos. Parapijos klebonas priminė, kad tai gailesčio ir atgailos ženklas. Taip pat buvo primintas ir šios dienos privalomas pasninkas.

Pasitinkant šv. Valentino dieną, vienose bažnyčiose yra laiminamos naujai susituokusios šeimos, kitose jaunimas organizuoja krikščioniškus renginius paminėti šiai dienai. Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas džiaugiasi savo parapijiečiais Stanislava ir Jonu Kupinais, atšventusiais Auksines vestuves. Ši garbinga šeima, lai būna gyvas liudijimas tiek jaunimui, tiek santuokai besirengiantiems žmonėms, tiek stovintiems ant išbandymų kelio.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas labai nuoširdžiai kviečia maldininkus ,- mažus, jaunus ir visus, kurie Viešpaties apdovanoti klausa ir gražiu balsu, savo talentus paskirti Viešpaties šlovinimui ir įsijungti į bažnyčios chorą ,,Magnificat".

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas vasario 5 d. Šv. Mišiose meldėsi už visą parapiją, prašant apsaugoti nuo gaisrų ir kitų nelaimių. Buvo šventinama šv. Agotos duona ir vanduo.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebono asmenyje tobulai atpažįstama Jėzaus meilė – tai tarnavimas žmonėms. Kas myli, tarnauja, veltui, nepaliaudamas, visiems, neišskirdamas nė vieno…

Žmogus, sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, tampa savimi tik tada, kai atsiduria Dievo akivaizdoje, kai mato Jį tarnaujantį ir pasiaukojantį iš meilės mums, kai supranta, kad irgi yra pašauktas meilei ir tarnystei. 

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas vasario 3-iąją, pakvietė susirinkusius maldininkus priimti šv. Blažiejaus palaiminimą.

Prie gerklės buvo pridedamos dvi sukryžiuotos žvakės, ir klebonas meldėsi, kad šv. Blažiejus saugotų mus nuo gerklės ligų.

Maldoje vienijantis su Švč. Mergele Marija, su ja ir supanašėjama. Taip tobuliau mokomės priimti Kristų per Jo Žodį ir Jo Kūną per Švenčiausiąjį Sakramentą. Tai svarbiausia krikščioniui, nes tik Kristaus žodžiai ir Jo Kūnas teikia amžinąjį gyvenimą. Užuot pasitenkinę savo silpnumu kasdienybėje, turime aiškų tikslą – priimti Kristų taip, kaip jį priėmė Marija, tobulai. Kuo arčiau jos, tuo arčiau Kristaus. Tad parapijos klebono širdį tikrai džiugina nuoširdžiai besimeldžiančios moterys susibūrusios į Nekalčiausios Marijos Širdies maldos grupelę.

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje Vasario 2 d. buvo švenčiamas Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Paaukojimas (Grabnyčios). Parapijos klebonas informavo, kad šią dieną Bažnyčia švenčia ir Pašvęstojo gyvenimo dieną.

Keturiasdešimties dienų vaikelį Jėzų Marija ir Juozapas atnešė į šventyklą paaukoti Dievui. Senelis Simeonas sveikno Jį kaip pasaulio šviesą (Lk 2, 25–32).

Šią dieną buvo šventinamos žvakės, vadinamos „grabnyčiomis“, ir einama procesija. Procesijoje bažnyčios choras Magnificat vadovaujamas Reginos Ališauskaitės giedojo giesmę ,,Puoškis iškilmei, šventove".

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas  žvelgia į Marijos legiono veiklą plačiai. Jis sako, kad Marijos legiono tvarka grindžiama Romos imperijos legionų principu: paklusnumas, ištikimybė ir gebėjimas įveikti sunkumus. Tad legionieriaus kelias nėra lengvas, tačiau patrauklus. Mat šiame kelyje kovojama ne kardu ar kitomis žemiškomis priemonėmis, o meile, nuolankumu, dorybe, malda. Ryžtinga kova turi prasidėti kiekvieno širdyje: kovoti su savimi, savo puikybe, savimyla, kad gyventi su kitu ir dėl kito.