,, Nuo pat saulėtekio iki pat saulėlydžio
VIEŠPATIES vardas turi būti šlovinamas."
(Ps 113.3)
Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius susirinkusius maldininkus į Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidaidus patikino, kad skaitydami Evangeliją visi gerai žino frazę: „palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra Dangaus karalystė“ (Mt 3) ir pridūrė: „visi mes trokštame būti tarp Viešpaties vargdienių, nes mūsų gyvenimas yra Dievo dovana – ją priimkime su dideliu dėkingumu!“.
Kada švenčiame Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos atlaidaidus, prisimename Vilniaus miesto gynybinės sienos Aušros Vartuose esantį paveikslą nuo XVII a. garsėjantį stebuklais. Manoma, kad jis tapytas 1520–1530 m. Uždengtas menišku metalo aptaisu. 1927 m. liepos 2 d. vainikuotas popiežiaus Pijaus XI pašventintomis karūnomis. Suteiktas Gailestingumo Motinos titulas.
Aušros vartų Marijos nuo senovės šauktasi ne tik gaisrų ir karų akivaizdoje. Po paskutinio Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.) didžioji Lietuvos dalis, o vėliau ir visa Lietuva, su Vilniumi atiteko Rusijai. Trys sukilimai (1794, 1831, 1863 m.) neišlaisvino nei Lenkijos, nei Lietuvos, tačiau rodė nepaliaujamą ryžtą atgauti laisvę. Drauge su persekiojimais po sukilimų augo ir pamaldumas Aušros vartų Dievo Motinai. Šventovė tapo ne tik religinių, bet ir politinių manifestacijų vieta. Čia meldėsi filaretai ir filomatai – slaptos Vilniaus studentiškos draugijos nariai. Lenkiškai rašę XIX a. vilniečiai literatai, svarbūs ir lietuvių kultūrai, Juozapas Ignotas Kraševskis, Julijus Slovackis, Valdislavas Syrokomlė (Liudvikas Kondratavičius) prisidėjo prie Aušros vartų Marijos populiarinimo. Garsus Vilniaus kompozitorius Stanislovas Moniuška parašė šiai šventovei keturias iškilmingas litanijas chorui ir orkestrui.
Nebuvę Aušros Vartuose, juos gali ir virtuoaliai aplankyti.
https://ausrosvartai.lt/vturas/?startscene=12&startactions=lookat(0,0,104.75,0,0);
https://ausrosvartai.lt/popiezius-jonas-paulius-ii/jono-pauliaus-ii-malda-ausros-vartuose/
Šios dienos Evangelijoje taip pat kalbama apie Mariją, kuri pagimdė Sūnų – Atpirkėją. Jėzus paskutinį savo gęstančių akių žvilgsnį nuo kryžiaus nukreipė į Motiną. Tai pasidalijimas vienas kito būtimi, gyvenimas vieno kitame…
Stovėdama prie kryžiaus, ji išreiškia visą motiniškos meilės, matančios mirštantį savo sūnų, skausmą.
Galime tik įsivaizduoti, kaip Viešpats būtų norėjęs stovėti šalia Marijos ir dalytis jos motiniškais jausmais, tačiau kryžiaus šešėlis nulėmė viską, auka buvo aukščiau bet kokių žemiškų troškimų. Šiuo tragišku ir lemiamu momentu jų žvilgsniai susitiko tarsi intensyvi meilės bendrystė, juose susipynė žmogiška ir dieviška meilė.
Tad kartu su Marija pažvelkime į Tą, kurį perdūrė mūsų nuodėmės. Pažvelkime į Marijos veidą ir įžvelkime jame rūpestį tos Motinos, kuriai po kryžiumi buvo pasakyta: „Štai tavo sūnus!“…
Ši diena yra Pasaulinė vargstančiųjų diena. Popiežiaus Leono XIV-asis dalinasi žinia 9-osios Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga.
https://www.vaticannews.va/lt/popiezius/news/2025-11/leono-xiv-zinia-9-pasaulines-vargstanciuju-dienos-proga.html
Parapijos klebonas Artūras Stanevičius visus nuoširdžiai kvietė jungtis į dosnumo krepšelių pildymą, kuriuos carito savanoriai neš vienišiems, sergantiems ir kitų sunkumų patiriantiems žmonėms.
Po Šventųjų Mišių buvo einama eucharistinė procesija.
Nuotraukos Egidijaus Tatarūno
Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija
