
,,Tuomet teisieji spindės kaip saulė
savo Tėvo karalystėje."
(Mt 13.43)
Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius sekmadienio Šv. Mišiose kalbėjo, kad skaitinys iš Evangelijos pagal Matą susideda iš kelių Jėzaus pamokymų apie tai, ką reiškia būti jo mokiniais ir jo karalystės liudytojais. Tai yra ne išorinis veiksmas, bet įsitraukimas visu savimi į meilės ryšį su juo. Kad duotų vaisių, meilei reikia bent trijų dalykų: atsiskyrimo, praradimo ir priėmimo.
Viešpats nori, kad jo mokiniai, pradėdami misiją, būtų laisvi nuo bet kokio ryšio. Tačiau galioja ir tai, kad svarbiausi jausmai pasiekia savo pilnatvę dėl Kristaus dovanojamos meilės.
Atsiskyrimas nuo to, ką myli, yra skausmingas. Bet ir žemdirbys laikinai praranda tai, ką sėja“, – rašė šv. Augustinas (Kalba 330, 2). Tik „prarasdamas“ į žemę metamą sėklą, žemdirbys galės pamatyti, kaip ji prasikala ir sužydi.
Šia prasme meilė yra ir praradimas. Mums sunku tai suvokti, ypač pasaulyje, kuriame kažką prarasti, kažko atsisakyti atrodo kaip silpnumas.
Tačiau meilė duoda vaisių tik save dovanodama: kai esame pasirengę šiek tiek prarasti savojo „aš“, kad padarytume vietos kitam, prarasti šiek tiek laiko, kad išklausytume draugą, prarasti šiek tiek patogumo, kad pasidalytume nepatogumu. Evangelija pažymi, kad kas gyvena tik sau, iš tiesų praranda gyvenimą (žr. Mt 10, 39), nes toks gyvenimas neatsiveria džiaugsmui ir lieka bevaisis. Dėl šios priežasties Jėzus kviečia priimti savo kryžių: jis atidavė savo gyvenimą ir prarado save – būtent taip mes galėjome apsčiai gauti jo gyvenimo. Panašiai ir mes, jei gyvensime pagal dovanos logiką, gebėsime savo santykiuose gimdyti naują gyvenimą.
Galiausiai – priėmimas, svetingumas. Meilė išreiškiama konkrečiais pasirinkimais ir veiksmais, iš mažų kasdienių gestų susidedančiu įsipareigojimu, kaip antai pasiūlyti stiklinę vandens ištroškusiam (žr. Mt, 10, 42 eil.). Jėzus, siųsdamas mokinius pirma savęs, prašo jų neimti atsargų, būti stokojančiais, kad žadintų svetingumą tuose, kuriuos sutiks. O kai kas nors priimamas Jėzaus vardu, priimamas ir pats Jėzus bei jį siuntęs Tėvas. Meilė Viešpačiui visada susijusi su brolio priėmimu.
Tuo metu Jėzus išgyveno nelengvą situaciją. Išeidamas mokyti žmonių Jis tikėjosi, kad visi, o ypač labiausiai išsilavinusieji – Rašto aiškintojai, kunigai, fariziejai, pirmieji bendruomenės žmonės greičiausiai supras Jo atneštą žinią. Tačiau įvyko priešingai. Jonas Krikštytojas suimamas, Jėzus susiduria su pasipriešinimu šventykloje, o gyvenviečių prie Genezareto ežero gyventojai, praėjus pirmojo susižavėjimo bangai, pamažu ima nuo Jo trauktis.
Ir kaip tik tame pralaimėjimo šešėlyje netikėtai atsiveria kitoks vaizdas: sekėjų vietą, kuri atrodė likusi tuščia, užpildo mažutėliai: žvejai, vargšai, ligoniai, atstumtieji, našlės, vaikai, muitininkai. Tada iš Jėzaus lūpų ir išsiveržia: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“. Išganytojas dėkoja dangaus Tėvui, kad Jis prabilo į tų žmonių širdį.
Atrodo, kad Jėzus to nesitikėjo. Mažutėlis, vaikas, iš karto pajunta, ar jis yra mylimas. Iš esmės tai labai paprasta gyvenimo paslaptis. Mažutėliai, nusidėjėliai, paskutinieji geriausiai supranta Dievo švelnumą.
Dievas yra su tais, kurie patys nebepajėgia pakelti gyvenimo sunkumų, ir atneša meilės duoną, kurios reikia kiekvienai pavargusiai širdžiai.
Jei Evangelija, kurią skelbiame, nepaguodžia klausiančio ir besiklausančio žmogaus, vadinasi, mes skelbiame Kristų ne taip, kaip turėtume. Per tikėjimą visi esame pakviesti tapti Evangelijos liudytojais, o tai reiškia: Kristaus vardu guosti ir liudyti gyvenimą. Jei to nebus, mūsų žodžiai gali tapti vieta, kur nutyla žmogaus klausimai ir Dievo atsakymai.
Gera žinoti, kad Viešpats Jėzus nepalieka savo vaikų.
Prašykime Švč. Mergelės Marijos, mylėjusios savo Sūnų ir mokėjusios jį prarasti, pagalbos būti nuolankiais ir džiugiais Kristaus meilės liudytojais,- meldė Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius.
Nuotraukos Egidijaus Tatarūno
Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija