,,...idant padarytų tave nuolankų ir išbandytų

tik tavo ateities labui."

(Ist 8.16)

Devintinių iškilmių dieną Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius kalbėjo, kad kas švenčia Eucharistiją, tas žino, jog nėra jos nusipelnęs, tačiau pažįsta tą apkabinimo jausmą, kuris leidžia pradėti iš naujo, grąžina į kelią ir silpnumą paverčia negirdėta stiprybe.

Susirinkome aplink Eucharistiją, Kristaus gyvojo buvimo tarp mūsų dovaną. Jis, paaukojęs savo gyvybę, kad galėtume įžengti į bendrystę su Tėvu ir taptume jo vaikais jau čia, yra gyvoji duona, nužengusi iš dangaus, mus maitinanti pačiu Dievo gyvenimu, už mirtį stipresne meile.

Devintinių iškilmė yra sugrįžimas prie tikėjimo šaknų, meilės ir ištikimybės Dievui atnaujinimas. Iškilmingos procesijos, gėlių mozaikos, giesmės, rūbai, liturginiai reikmenys – visa tai kalba ne apie estetinį matmenį ar folkloristinį pėdsaką, bet apie tarp mūsų gyvenantį Viešpatį. Eucharistijos šventimo metu Kristus save duoda kaip maistą. O Eucharistinė procesija liudija, kad jis nelieka uždarytas šventykloje, bet eina susitikti su mumis, lanko mūsų gatves, aikštes, kvartalus, visas kasdienio gyvenimo vietas.  

Monstrancijos išnešimas taip pat yra kvietimas mums leistis būti išvedamiems iš savanaudiškumo, abejingumo, patogaus ir individualaus tikėjimo, kad atsiverstume, keistume požiūrį, priimtume Viešpaties buvimą, kuris mus keičia ir daro naujo pasaulio kūrėjais.

„Atsimink tą ilgą kelią, kuriuo tave vedė Viešpats, tavo Dievas, per tuos keturiasdešimt metų dykumoje“, – šių žodžių iš Pakartoto įstatymo knygos prasmė nėra nostalgiškas atsiminimas, bet kvietimas savo dabartyje ir ateityje nepamiršti, kas yra Viešpats, nepasiduoti stabmeldysčių pagundai, nepasotinančios duonos paieškoms.

Niekas negali atsiklaupti prieš Viešpatį ir tuo pat metu niekinti brolį. Veltui dovanojama meilė, kad sklisdama tarp mūsų sutraukytų egoizmo grandines. Dievas iš tiesų yra tarp mūsų, o mes esame pašaukti dalyvauti savo visuomenės iššūkiuose, ne bėgti nuo jų, bet asmeniškai įsipareigoti bendrojo gėrio kūrimui. 

Atsisukime į Viešpatį su nuoširdžia meile. Atverkime save susitikimui su juo, leiskime jam numalšinti mūsų širdžių troškulį, kad po to galėtume išeiti į gyvenimo ir istorijos kelius bei nukreipti šio gaivaus vandens srautą, meilės, taikos, teisingumo ir džiaugsmo srautą žmonėms. Iš naujo atsigerkime iš šio Eucharistijos šaltinio, kuris neuždaro mūsų privačiame pamaldume, bet siunčia laistyti brolių, šeimų, vargšų, kenčiančiųjų, praradusiųjų viltį.

Po Devintinių Eucharistinės procesijos parapijos klebonas pasveikino ir palaimino susirinkusius į Šv. Mišias Tėvus ir maldininkų atsineštus žolynus.

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija