,,Jo veidas sužibo kaip saulė,
o drabužiai tapo balti kaip šviesa."
(Mt 17.2)
Šiandien, mano pagaliau sulaukta vasario 26-oji diena, kuomet Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO atidaryta tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Mugės šūkis – „Žodis ieško savo žmogaus“ – atidarymo renginyje atspindėjo ne tik meninę, bet ir aiškią pilietinę, kultūrinę ir religinę mugės prasmę.
Atidarymo programą pradėjo poetinė-muzikinė deklamacija „Meilės, Jėzaus ir žodžio medžioklė“: žodis ieško žmogaus, kuris ieško žodžio“, sukurta pagal baroko poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus tekstą. Meninį pasirodymą, vadovaujami aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio bei kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės, parengė Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos specialybės studentai.
Žodžio scenoje ieškota ne tik per tekstą, bet ir balsais, kūnais, ritmu, choralinės muzikos motyvais – žiūrovų akyse mezgėsi gyvas santykis tarp kalbos ir žmogaus.
Gyvą žodžio ir auditorijos ryšį užmezgė po jaunimo pasirodymo kalbėjęs atlikėjas, rašytojas ir skaitytojas Algirdas Kaušpėdas, Vilniaus knygų mugę prilyginęs kultūros žemdirbių derliaus šventei ir simboliniam svirnui, į kurį sunešamas per metus kūrėjų augintas intelektinis turtas.
Pasidairiau po gausybę spaudinių, pataikaujančių įvairiems skoniams ir pažiūroms. Išvydau labai daug skaitytojų, knygų mėgėjų ir mylėtojų ieškančių savojo Žodžio. Jų gretose buvau ir aš. Prisipažinsiu, jau keleri metai planuoju savo darbus, kad galėčiau tą išsvajotą savaitgalį išvykti iš namų ir panirti į bendraminčių, bendrasiekių būrį. Pirkti knygas galiu knygyne, internetu, galiu pasiskolinti, pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, tačiau tik knygų mugėje galiu pajausti nenusakomą bendrystės džiaugsmą. Taip ketvirtadienio vakare dalyvavau smagaus kūrinio Jeano Mercier knygos "Kai klebonui nelaiko nervai" pristatyme, kuriame dalyvavo kun. Gediminas Jankūnas, Algirdas Petronis, Giedrius Tamaševičius. Prelegentai išsamiai pasidalino mintimis, kad po ganėtinai komišku knygos pavadinimu slypi rimti reikalai, susiję su asmenybės nuovargiu, "perdegimu", dvasinėmis ir fizinėmis kliūtimis.
Knygos herojus – kunigas Benžamenas Biukua – ištikimas savo pašaukimui, tačiau pavargęs nuo nesantaikos ir abejingumo. Jo parapijoje nemenkas chaosas: gerosios parapijos damos nekenčia viena kitos, senutė Margerita ima girdėti balsus, prieš jį patį renkama peticija, o vyskupas jo negirdi. Sužinojęs, kad svajotos pareigos atiteko kitam, jis palūžta... ir vieną dieną dingsta.
Tai šiltas humoristinis romanas, kuris atskleidžia šiuolaikinio kunigo gyvenimo iššūkius ir dvasingumo siekį. Jis ir mums kelia klausimus:
kokia yra mūsų pašaukimo esmė?
kas iš tiesų svarbu dvasiniame gyvenime?
kaip tvarkytis, kai „nebelaiko nervai“ ir viskas, regis, slysta iš rankų?
Jeanas Mercier (1964–2018) – rašytojas, žurnalistas, Prancūzijoje leidžiamo žurnalo La Vie vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Profesinė veikla jam leido iš arti stebėti ir analizuoti problemas Katalikų Bažnyčioje (kunigų trūkumą, sudėtingus santykius tarp kunigų ir pasauliečių ir kt.), tuo remdamasis ir sukūrė įtraukiančią humoro ir išminties kupiną istoriją.
https://baze.marijosradijas.lt/transliacijos/327593-2026-01-29-18-15-knygu-lentynoje.html
Penktadienį dalyvavau knygos apie tarpukario Lietuvos diplomatijos atstovę Magdaleną Avietėnaitę - "Šviesa pro stiklo lubas" - moterį, kuri savo gyvenimą pašventė Tėvynės labui - darbavosi Užsienio reikalų ministerijoje, matė vidinę diplomatijos pusę, nepasidavė okupantams, išlaikė visais paslaptis, gelbėjo dokumentus.
Pirmasis išsamus leidinys apie Magdaleną Avietėnaitę – tarpukario Lietuvos diplomatę, ELTA vadovę ir vieną ryškiausių moterų valstybės tarnyboje.
Knygoje, remiantis archyviniais dokumentais ir naujausiais tyrimais, atskleidžiamas jos indėlis formuojant Lietuvos tarptautinį įvaizdį bei pasakojama apie profesinę lyderystę laikotarpiu, kai diplomatija buvo beveik išimtinai vyrų sritis.
Leidinys gausiai iliustruotas, parengtas lietuvių ir anglų kalbomis.
Labai įsimenantis buvo susitikimas su istorikėmis Aelita Ambrulevičiūte ir Giedre Polkaite - Petkevičiene, kurios pristatė savo knygą "Vilniaus Didžioji Pohulianka (1795-1940)". Vienos Vilniaus gatvės,kuria vaikščiodavo dr.J.Basanavičius, istorija. Tai nauja knygų serijos „Prabilę namai“ knyga.
Ši serijos „Prabilę namai“ knyga yra apie augantį Vilnių ir to spurto liudininkę Didžiąją Pohulianką. Taip gatvė vadinta ilgiau nei šimtmetį, kol 1939 m. pabaigoje gavo vieno žymiausių vilniečių – Jono Basanavičiaus – vardą.
Knygoje aiškinamasi, kaip Didžiosios Pohuliankos gatvė per beveik pusantro šimtmečio iš trakto, vedusio į miestą, su pavieniais medinukais ir aplinkui plytėjusiais daržais bei sodais, tapo pagrindine Naujojo Miesto arterija, prie kurios rikiavosi gaivių architektūros vėjų įkvėpti modernūs namai. Dauguma jų išliko iki šių dienų.
Knyga lydi skaitytoją iš namo į namą ir pasakoja vilniečių, Didžiojoje Pohuliankoje stačiusių ir pirkusių namus, nuomojusių butus, dirbusių, kūrusių, pramogavusių, auginusių vaikus, kasdienybės epizodus. Atskirą siužetinę liniją kuria gausi vaizdinė medžiaga – gatvės nuotraukos ir piešiniai, pastatų brėžiniai ir miesto planai. Knyga padės geriau pažinti ne tik vienos iš pagrindinių sostinės gatvių istoriją, bet ir viso miesto raidą.
Aelita Ambrulevičiūtė ir Giedrė Polkaitė-Petkevičienė – istorikės, tiriančios skirtingus laikmečius. Aelitos tyrimų laukas yra XIX–XX a. pradžios socioekonominė istorija, Giedrė domisi XX a. pirmos pusės istorija. Kartais jos susivienija norėdamos prakalbinti Vilniaus gatvių namus.
Įdomu buvo pasiklausyti jauno filosofo Gedimino Tumėno, kuris pristatė korėjiečių filosofo, rašytojo Byung-Chul-Han knygą "Apie ritualų nunykimą". Koks yra svarbus ritualas mūsų kasdienybėje, skatinantis stabilumą, nuoseklumą gyvenime.Norėdami pabėgti nuo rutinos, nuo tuštumos, mes vartojame dar daugiau naujų dalykų, naujų stimulų ir patirčių. Būtent tuštumos jausmas skatina komunikaciją ir vartojimą. „Intensyvus gyvenimas“, kaip neoliberalaus režimo reklama, yra ne kas kita, tik intensyvus vartojimas. Atsižvelgdami į šio „intensyvaus gyvenimo“ iliuziškumą, turime pamąstyti apie kitokį gyvenimo būdą, kuris būtų intensyvesnis už nuolatinį vartojimą ir komunikavimą.
Ilgus amžius ritualai saistė bendruomenę ir struktūravo laiką, kurdami ribą tarp kasdienybės ir šventės. Šiandien laikas nebeturi atskaitos taškų, vyksta nesiliaujanti komunikacija be bendruomenės, o mums vis labiau atsigręžiant į save, daugėja dėl narcisizmo kylančių būklių – vienatvės, izoliacijos, perdegimo, nerimo sutrikimų.
Filosofas Byung-Chul Hanas apmąsto ritualų – įskaitant ir vilionę, žaidimą, mandagumo gestus – nunykimą. Jį liudija daug dabarties reiškinių: plinta afektais grįsta komunikacija, vyrauja autentiškumo kultas, kone kiekvienas veiksmas kreipiamas į pasiekimus. Anot autoriaus, „iš naujo užkerėjus pasaulį jame atgytų gydomoji galia, neutralizuojanti kolektyvinį narcisizmą“.
Byung-Chul Han (gim. 1959) – vokiečių filosofas, kilęs iš Pietų Korėjos. Miuncheno universitete studijavo germanistiką ir teologiją, Fraiburgo universitete – filosofiją; 1994 metais apgynė daktaro disertaciją apie Martiną Heideggerį. 2000–2012 metais dėstė Bazelio universitete, vėliau – Karlsrūhės menų ir dizaino universitete bei Berlyn menų universitete – čia tapo filosofijos ir kultūrologijos profesoriumi. Kartais vadinamas filosofijos roko žvaigžde. Mėgsta groti fortepijonu ir dirbti sode.
Anot Hano, šiuolaikinės visuomenės, kurią jis vadina nuovargio visuomene , šūkiai „viskas įmanoma“ ir „viską padarysime“ yra iš esmės klaidingi, nes jie gyvenimą paverčia vien gamybos priemone, kai visas laikas ir visi patyrimai skiriami efektyvumui didinti. Savo knygomis kritikuodamas saviišnaudojimą, filosofas primena, kad gyvenimui esminga yra meilė, žaidimas ir kontempliacija.
Labai įdomu buvo klausytis jauno istoriko, disidento anūko Antano Terlecko parašytos knygos "Šiferio byla" pristatymo, kurį moderavo istorikas Norbertas Černiauskas ir žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka. Daktaro disertacijos pagrindu parašyta, pilna faktų , nuorodų Lietuvos kankinimo - kolektyvizacijos istorija.
Bolševikai sukūrė naują socialinio mobilumo tvarką, kurioje labai greitai buvo galima keisti socialinį statusą. Vakar – kaimo bernas, samdinys, šiandien – Liaudies seimo deputatas ar NKVD darbuotojas.
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Antanas Terleckas gilinasi į okupacijos metų istoriją: pasipriešinimo judėjimus, kaimo ir jo gyventojų transformacijas, kraštovaizdžio pokyčius. Disidento Antano Terlecko anūkas aktyviai prisideda prie istorijos populiarinimo, yra tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ bendraautoris, žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiasis redaktorius.
Landsbergis sugriovė kolūkius – ši frazė tapo folkloru, vartojamu tiek nuoširdžiai, tiek ironiškai, nelygu, kokios kalbėtojo vertybės ir politinės pažiūros. Ji iki šiol nepalieka abejingų ir dar sykį patvirtina, kad (de)kolektyvizacijos atmintis tebėra visuomenę skaldanti tema.
Vieniems kolektyvizacija buvo didžiausia šeimos tragedija, kitiems skausmingu iššūkiu tapo perėjimas iš socialistinės ekonomikos į laisvąją rinką. Tad istorikas A. Terleckas žvelgia į menkai tyrinėtą, bet didžiosios dalies Lietuvos šeimų gyvenimus negrįžtamai pakeitusį istorijos etapą. Kokias šio brutalaus laiko pasekmes jaučiame iki šiol?
***
Deja, esame ne trečia karta nuo žagrės, o trečia karta nuo kolchozo ir antra nuo šiferio. Ką šis prisipažinimas mums reiškia?
A. Terleckas analizuoja, ką sovietai padarė su užkariautų šalių kaimais – pradedant nuo Ukrainos ir, žinoma, baigiant Lietuva. Visa apimanti savidestrukcija likimo valiai numestus žmones ir jų geriausius draugus, arklius bei karves, suvienodino iki taip pat virpančių kojų, apsnūdimo ar net kasdienio leisgyvumo.
Žmonės išgyveno ir prasigyveno, kolchozai išaugo į kolūkius ir galiausiai subyrėjo, tačiau A. Terlecko tyrimas kaip niekad primena apie didelį kolchozinio asbesto kiekį mūsų aplinkoje ir jo kenksmingumą mūsų visuomenės sveikatai.
https://www.bernardinai.lt/knyga-siferio-byla-parases-istorikas-a-terleckas-galbut-tai-yra-pradzios-taskas-kur-gimsta-dvi-lietuvos/
Dar viename susitikime su MRU prof. Vytautu Sinkevičiumi ir doc, Virginijumi Valentinavičiumi išgirdau pristatinėjamą knygą "Didžiųjų šešėlyje" , kurioje profesorius dalinasi savo autentiškais prisiminimais apie Kovo 11-osios aktą, Lietuvos respublikos Konstituciją, apskritai, apie valstybės kūrimosi pradžią.
https://www.youtube.com/watch?v=E5mEIQhnCxw
Mano visų klajonių po konferencijas, susitikimus pabaigą vainikavo susitikimas su kun.Jokūbu Marija Goštautu OP ir pristatoma jo parašyta knyga ,,Susitikimas".
https://www.bing.com/videos/riverview/relatedvideo?q=go%c5%a1tauto+knyga+%2c%2cSusitikimas%22&mid=
DF69BEC694495A9114EEDF69BEC694495A9114EE&FORM
=VIRE
Buvo labai įdomus susitikimas su autoriumi ir moderatoriumi Rimu Šapausku . Gyvas kalbėjimas, tikėjimo liudijimas buvo tikra atgaiva. Nuostabu, kad šiuose susitikimuose labai daug jaunų žmonių, susidomėjusių tikėjimu, besidžiaugiančių pasimatymu su kunigais, besiklausančių ir klausiančių, tai teikia daug vilties. O apie Viltį išklausiau kun.Ričardo Doveikos pristatomą Popiežiaus Pranciškaus autobiografiją "Viltis" , knygą kartu su Pontifiku rašė Carlo Musso.
https://www.bernardinai.lt/tikiu-kad-noriu-labai-myleti-popieziaus-pranciskaus-viltis-pirmoji-istorijoje-isleista-popieziaus-autobiografija/
Labai kviečiu visus, kurie atviri naujienoms, įdomiems susitikimams, praturtinantiems dvasią ir šiek tiek nualinantiems kūną, dalyvauti tokiuose renginiuose. Žinoma, visko nepamatysi, neišgirsi, reikia pasirinkti, panagrinėti, tačiau kuo daugiau bendraminčių bus, tuo smagiau bus dalintis žiniomis, nuotaikomis ir knygomis. Visiems linkiu palaiminto gavėnios laiko, nuoširdaus Dievo žodžio skaitymo, gerumo sklaidos šiame neramiame pasaulyje.
Sugrįžus iš renginio ir pasidalinus įspūdžiais, Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius pakvietė dalintis žinia, ir dalyvauti metų knygos rinkimuose.
Adelė Dirsytė – Knygų mugėje ir Metų knygos rinkimuose. Tegul sklinda šventumo garsas!
Tarp penkių vertingiausių knygų negrožinės literatūros sąraše – ir mūsų albumas „Adutė. Adelė Dirsytė“.
Už ją aš ir balsuokime!
http://https://www.lrt.lt/projektai/metu-knygos-rinkimai
Vaidos Prušinskienės informacija
