„Viešpatie, gera mums čia būti!"

(Mt 17.4)

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius kalbėjo, kad gavėnios laikas kviečia mus nauju žvilgsniu pažvelgti į Kryžių – suvokti, kad visagalis Dievas prisiėmė žmogaus silpnumą ir iš meilės leidosi sužeidžiamas.

Pasak klebono, gavėnios metu labai svarbūs yra ženklai, tylos akimirkos, tekstai ir gestai, kurie pagauna mūsų dėmesį ir ugdo sąžinę. Negalime leisti, kad liturgija pavirstų rutina, bet turime stengtis joje dalyvauti su atvirumu ir nuolankumu. Liturgija – tai ir svarbus evangelizacijos raktas – ne vienintelis, bet labai svarbus, nes būtent joje Bažnyčia skelbia ir aktualizuoja Kristaus slėpinį. Gavėnios liturgija – tai širdies apvalymas. Kai liturgija kalba ir krikščionis įdėmiai klausosi, tuomet gavėnia yra tikrasis atsivertimo kelias, vedantis į Velykas. 

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius visus nuoširdžiai kvietė jungtis į bendrą maldą prašant Dievo palaimos lietuviams visame pasaulyje. Klebonas kvietė patikėti save, savo šeimas ir visą lietuvių tautą Dievo Gailestingumui ir Mergelei Marijai – Gailestingumo Motinai.

Kad ir kur gyventume, Viešpats testiprina mūsų tikėjimą, vienybę ir pasiryžimą darbuotis dėl Dievo, artimo ir Tėvynės. Ne kartą esame patyrę, kaip gera būti kartu ir kaip svarbu išlikti vieningiems.

Klebonas priminė neramius ir įtampų kupinus laikus, kai taika ir tautų sugyvenimas patiria išbandymus patikindas, kad toliau svarbus visų susitelkimas. Lietuviams visame pasaulyje reikia išlikti aktyviems, kad būtų gyvos lietuviškos parapijos, bendruomenės, organizacijos, veiktų stovyklos ir lituanistines mokyklos, kuriose vaikai ir jaunimas ne tik plečia žinias apie Lietuvą ir mokosi kalbos, bet ir patiria priklausymą vienai tautai. Būtų gera, kad jie galėtų geriau pažinti ir tikėjimą.

Šio sekmadienio Evangelija kalba apie Atsimainymą – tai nuoroda į Velykas, į mirties ir prisikėlimo įvykį, į tamsą ir naują šviesą, kurią Kristus suteikia visiems smurto iškankintiems kūnams, visiems kančios nukryžiuotiems ir vargo nukamuotiems kūnams. Iš tiesų, nors blogis žmonių kūnus paverčia mainų preke ar anonimiška mase, šiuose kūnuose spindi Dievo šlovė. Išganytojas perkeičia istorijos žaizdas, apšviečia mūsų protus ir širdis, sakė parapijos klebonas ir klausė: ar mes esame tuo sužavėti? Ar Dievo veido regėjimas mums kelia nuostabą ir žadina meilę?

Į ateizmo neviltį Tėvas atsako Sūnaus Gelbėtojo dovana. Iš agnostinės vienatvės Šventoji Dvasia mus išvaduoja, pasiūlydama amžino gyvenimo ir malonės bendrystę. Mūsų silpnas tikėjimas išgirsta žinią apie mūsų laukiantį Prisikėlimą. Visa tai mokiniai matė spindinčiame Kristuje, tačiau tam suprasti prireikė laiko. Ir mums reikia tylos laiko, kad išgirstume mums kalbantį Žodį, reikia atsivertimo laiko, kad galėtume mėgautis Viešpaties draugija.

tikintis žmogus kasdien išgyvena žmogaus iššūkis. Kai susiduriame su tuo, kas skaudu ar nepriimtina – liga, vienatve, smurtu, mirtimi – esame kviečiami tikėti ir „mylėti iki galo“, atiduoti save, nebijoti prarasti savo gyvenimo, bet kurti meilės ryšius, vedančius iki pat galo.

Gera gyventi šiame mūsų laike, kuris yra unikalus ir kupinas galimybių. Gera būti su Kristumi, kuris yra šviesybė iš šviesybės, kaip kalbame Tikėjimo išpažinime.

Antrajame šios sekmadienio Mišių skaitinyje randame nepaprastai gražius apaštalo Pauliaus žodžius Timotiejui: „Malonė, dovanota mums Kristuje Jėzuje nušvietė gyvenimą bei nemirtingumą savo Evangelija“. Jėzus padarė, kad mūsų gyvenimas spindėtų – ne tik savo veidu ir drabužiais ant kalno, ne tik parodydamas mūsų laukiančią ateitį ar atsiliepdamas į mūsų troškimus. Jis savo buvimu perkeičia mūsų gyvenimą čia ir dabar, kiekvieno žmogaus gyvenimą, slaptą kiekvienos būtybės gyvenimą.

Taip Viešpats leidžia vėl sušvisti jau pamirštiems daiktams, priverčia spindėti meilę, suteikia grožio susitikimams ir gyvenimui, įkvepia naujas svajones ir moko džiaugtis tuo, ką turime – Dievo kūrinija mumyse ir apink mus.

Palaiminti tie, kurie turi drąsos būti naiviai šviesūs žvilgsniu, sprendimu, šypsena. Matant tokius žmones galima pasakyti: gera man būti čia, šalia tavęs, kartu su jumis, kartu su Dievu, kuris leidžia gyvenimui spindėti, atverdamas langus į dangų.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius ir paragino melsti Mergelę Mariją, maldos Mokytoją ir Aušros Žvaigždę, lydėti mus tikėjimo kelyje. 

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Ulmergės Švč. Trejybės parapijos informacija