,,... taip ir vieno klusnumu daugelis taps teisūs."

(Rom 5.19)

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius ypatingai džiaugiasi parapijos katechetu Egidijumi Tatarūnu, kuris su katechezės vaikučiais prieš Šv. Mišias keliavo  nuo stoties prie stoties, įsižiūrėdami į paveiksluose vaizduojamą kenčiantį Jėzų ir skausmingame kelyje sutinkamus žmones, įsigilindami į savo širdeles, į savo išgyvenimus, į savo nekantrumus, piktus žodelius ar nemalonias neteisybės patirtis...  Vaikai atsiprašė Jėzaus už savo piktus žodžius, nekantrybę, už nepaslaugumą ar neatlaidumą. 

Buvo įdomu stebėti, kaip ėjimas su kryžiumi keitė vaikus. Gera buvo matyti, kaip vaikai rimo, kaupėsi ir vis labiau niro į savo apmąstymus sulig kiekviena vis skaudesne Jėzaus kančios akimirka. Sekdami Kristų ir klausydami Evangelijos vakai mokomės būti dėkingi ir džiaugsmingi Dievui ir vienas kitam. 

Šio sekmadienio Evangelija kalba apie Jėzasu gundymus.

Po keturiasdešimties dienų pasninkavimo Jėzus jaučia savo žmogiškumo naštą: fiziškai – alkį, o morališkai – velnio gundymus (Mt 4,1–11). Jis patiria tokį pat nuovargį, kaip ir mes savo kelyje. O atsispirdamas velniui ir mums parodo, kaip įveikti jo melą.

Sekmadienio liturgija šiuo Gyvenimo Žodžiu kviečia mus matyti gavėnią kaip šviesų kelią, kuriuo eidami su malda, pasninkaudami ir dalydami labdarą galime atnaujinti savo bendradarbiavimą su Viešpačiu, kad mūsų gyvenimas būtų šedevras. Reikia leisti Viešpačiui pašalinti dėmes ir išgydyti žaizdas, kurias nuodėmė galėjo palikti mūsų gyvenime, ir stengtis, kad jis pražystų ir meilės pilnatvėje, vieninteliame tikros laimės šaltinyje, atskleistų visą grožį.

Taip, šis kelias yra reiklus ir rizikuojame pasiduoti arba susižavėti lengvesniais pasitenkinimą teikiančiais keliais, kaip kad turtas, šlovė ar valdžia, kuriais buvo gundomas ir pats Jėzus. Visgi tai yra tik menki pakaitalai to džiaugsmo, kuriam esame sukurti, ir galiausiai neišvengiamai jie palieka mus amžinai nepatenkintus, neramius ir tuščius.

Todėl atgaila, šv. Pauliaus VI žodžiais sakė parapijos klebonas, nesusilpnina mūsų žmogiškumo, bet, kreipdama jį link meilės ir Viešpaties,  praturtina, ištyrina ir sustiprina. Atgaila leidžia suprasti savo ribas, rasti jėgų jas peržengti ir siekti didesnės bendrystės su Dievu ir artimu, padedant pačiam Dievui. 

Šiuo malonės metu dosniai, malda ir gailestingumo darbais praktikuokime bendrystę. Suteikime vietos tylai. Išjunkime kuriam laikui televizorius, radijo aparatus, išmaniuosius telefonus. Medituokime Dievo Žodį, naudokimės Sakramentais. Klausykime Šventosios Dvasios balso, kuris kalba mūsų širdyse, ir klausykimės vieni kitų šeimose, darbo vietose, bendruomenėse. Skirkime laiko tiems, kurie yra vieniši, ypač pagyvenusiems, vargšams, ligoniams. Atsisakykime paviršutinių, nereikalingų dalykų ir dalinkimės tuo, ką sutaupome, su tais, kuriems trūksta būtiniausių.

Tada mūsų malda, ištarta nuolankiai ir su meile, pasninkaujant ir duodant išmaldą, susilaikant ir atleidžiant, duodant gera ir negrąžinant to, kas pikta, tolinantis nuo blogio ir darant gera, pasieks Dangų ir suteiks mums ramybę.

Savo gavėnios kelią patikėkime Mergelei Marijai, savo vaikams išmėginimų keliu visada padedančiai Motinai, – kvietė parapijos klebonas Artūras Stanevičius.

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija