,,...kad būtume šventi ir nesutepti jo akivaizdoje."

(Ef 1.4)

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo  šventės homilijosje kalbėjo, kad į angelo apreiškimą Mergelė Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Komentuodamas šiuos žodžius šv. Augustinas sako, kad „Marija tikėjo, ir tai, kuo ji tikėjo, išsipildė“. Mergaitei iš Nazareto suteikta malonės pilnatvės dovana galėjo duoti vaisių todėl, kad ji visiškai laisvai ją priėmė, sutikdama su Dievo planu. Viešpats visada taip elgiasi. Dievas neprimeta žmonėms savo dovanų, bet palieka jiems laisvę jas priimti arba ne. Todėl Augustinas priduria: „Tikėkime, kad tai, kas įvyko su Marija, gali ir mums suteikti gausių malonių“. Ši šventė, leidžianti mums džiaugtis Dievo Motinos nepriekaištingu grožiu, kviečia mus tikėti taip, kaip ji tikėjo, ir atsiliepti į kvietimą, kurį Viešpats mums suteikia.

Stebuklas, kuris įvyko per Mergelės Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą, kartojasi mumyse per Krikštą: jis nuplauna gimtąją nuodėmę ir mes tampame Dievo vaikais, jo buveine ir jo Dvasios šventykla. Kaip Marija, nuo pat prasidėjimo apdovanota ypatinga malone, galėjo priimti Jėzų į save ir padovanoti jį žmonijai, taip ir Krikštas leidžia Kristui gyventi mumyse, o mums – gyventi su juo, kad kiekvienas pagal savo pašaukimą bendradarbiautų pasaulio atnaujinimo darbe.

Mergelei Marijai suteikta Nekaltojo Prasidėjimo malonė yra didžiulė, tačiau didžiulė yra ir Krikšto dovana, kurią mes esame gavę. Viešpaties Motinos ištartas „Taip“ yra nuostabus, bet nuostabus gali būti ir mūsų „Taip“, kasdien ištikimai, su dėkingumu, nuolankumu ir atkaklumu atnaujinamas per maldą ir konkrečius artimo meilės darbus – per visus ir didžius, ir labai paprastus kasdienius darbus, per tarnystę ir siekimą, kad visi pažintų, priimtų ir mylėtų Jėzų ir kad visus pasiektų išganymas.“

parapijos klebonas kreipėsi į Nekaltai Pradėtąją Mergelę Mariją prašydamas, kad visus mus visada lydėtų jos užtarimas. 

Po Šventųjų Mišių, Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje, visuomet klebonas Artūras Stanevičius kviečia visus giedoti „Viešpaties angelo“ maldą. 

Klebonas sveikino Dievo Motiną Mariją, pilnąją malonės, kuri,  – kaip švelni šviesa, daro šviesiais visus, kuriuose atsispindi Dievo buvimas.

Klebonas meldė Mariją pažvelgti į daugelį savo vaikų, kuriems viltis neužgesusi, kad sužadintų juose tai, ką jos Sūnus pasėjo. Jis, Gyvasis Žodis, kiekvieno pakrikštytojo prašo toliau augti tikėjimu – būti jo kūnu, veidu ir balsu. Užvėrus jubiliejaus šventąsias duris teatsiveria kitos durys – taikos oazių, kuriose sužydi orumas, mokomasi nesmurto ir susitaikymo meno.

Teateinie Dievo karalystė Bažnyčiai, kuri kiekviename gyvenimo kontekste palydi nūdienės žmonijos džiaugsmus ir viltis, nusivylimus ir baimes, ypač vargstančiųjų ir visų, kurie kenčia; žmonijos, stojančios į akistatą su pokyčiais, kuriems nėra pasirengusi ir priešais kuriuos jaučiasi bejėgė. „Įkvėpk svajonių, vizijų, drąsos. Tu, kuri geriau už bet ką kitą žinai, jog Dievui nėra nieko neįmanoma, bet ir kad Dievas nieko nedaro vienas.“

„Pagirtoji tarp visų moterų, pirmoji savojo Sūnaus mokine, Dievo su mumis Motina, padėk visada būti su žmonėmis ir tarp žmonių esančia Bažnyčia, teisingumo ir vilties prašančios žmonijos raugu. Nekalčiausioji, begalinio grožio moterie, globok mūsų Ukmergės miestą ir visą žmoniją; parodyk jai Jėzų, atvesk ją pas Jėzų, pristatyk ją Jėzui.“

„Motina, taikos Karaliene, melski už mus!“

Gruodžio 8- ąją,  Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo šventę  DMK Ukmergės komanda sutiko Švč. Trejybės bažnyčioje, klebono Artūro Stanevičiaus aukojamose Šv. Mišiose. Meldėsi už visą DMK judėjimą, už judėjimo įkūrėjo Tėvo Henry Caffarel paskelbimą šventuoju, už save pačius - jaučiančius Mergelės Marijos globą ir užtarimą. Po Šv. Mišių susirinko Agapei pasidžiaugti vieni kitais, pasidalinti įžvalgomis apie niūrią pasaulio kasdienybę ir iš visos širdies dėkojome Viešpačiui ir Švč. Mergelei Marijai už suteiktas malones - gyventi, dirbti, bendrauti, melstis kartu, liudyti gyvenimą,- nors pilną iššūkių, rūpesčių, bet viltingą, nuostabų ir nepakartojamą. 

Vaida Prušinskienė