,,Savo giminių ir bičiulių labui

sakysiu: „Tebūna tavyje ramybė!“

(Ps122.8)

Gydytoja Nijolė Dungveckienė kartu su savo vyru Arūnu vieni pirmųjų Lietuvoje prieš 25-erius metus įsteigė privačią kliniką, ir ne kur nors sostinėje, bet Veliuonoje. Ši krikščioniška šeima, tuomet Veliuonoje dirbusį keboną Artūrą Stanevičių pirmieji paparašė pašventinti Advento vainikus. Ir ši tradicija tęsiasi metų metais iki šių dienų.

Šią dieną Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Satnevičius nuvykęs į Veliuonos kliniką pas brandius bičiulius kalbėjo:

,,Krikščioniška šeima yra gyva prakartėlė. Kristaus gimimas yra šeimos šventė. Ir klebono širdis pilna džiaugsmo, kada brangūs bičiuliai ruošia savo širdis Kristaus gimimui nuo pirmos Advento dienos. Susitikimas šeimos židinyje, pasikvietimas klebono pašvnetinimui Advento vainikų, pabrėžia abipusės bičiulystės siekimą.

Kalėdų švente Bažnyčia nori iškelti šeimos svarbą. Bažnyčia greitai po Kristaus Gimimo iškilmių mums padovans labai brangią dovaną – Šv. Šeimos šventę, ją 1892 m. įsteigė popiežius Leonas XIII. Jo apaštališkajame laiške skaitome: „…Dievas taip nusprendė, kad išganymo darbas pasaulyje prasidėtų Dievo įsteigtoje šeimoje. Jis norėjo, kad visi žmonės turėtų šeimos židinį, bendro sugyvenimo ir visų dorybių bei šventumo tobulą pavyzdį. Šventąjį Juozapą tėvai turi kaip puikų tėvo ir globėjo pavyzdį; Motiną Mariją – kaip tobulą meilės, drausmės, paklusnumo ir ištikimybės pavyzdį. Vaikai turi Jėzaus, kuris buvo klusnus, pavyzdį…“  Kiekviena šeima išgyvena džiaugsmo, taikos, ramybės ir kartu nerimo, kančios, išbandymų akimirkų. Gyvenimo įvykiai kiekvienai šeimai pateikia įvairių pavojingų iššūkių, kuriems nugalėti reikia pasiaukojimo, gebėjimo pamiršti save pačius. Tikėjimas ir meilė padeda įveikti visas kliūtis ir nesusipratimus. Todėl šeima turi ypač saugoti tiek tarpusavio meilę, tiek ir tikėjimo dorybę. Prancūzų rašytoja Fransuaza Sagan sako: „Visos santuokos sėkmingos. Sunkumų atsiranda tik tuomet, kai prasideda bendras gyvenimas.“ Šeima nugali sunkumus, jeigu stato savo ateitį kaip meilės ir gyvybės civilizaciją ant tikėjimo, pasitikėjimo ir meilės pamatų. Šeima kuria naują meilės civilizaciją tuomet, kai ji rūpinasi meilės dvasia kasdieniame gyvenime, kurdama gėrį, nugalėdama blogį, neapykantą ir kietaširdiškumą; kai puoselėja tarp šeimos narių tiesos dvasią, tarpusavio pagarbą, abipusį supratimą ir evangeliškąjį atleidimą; kai ugdo aukos dvasią, kuri leidžia būti pasiruošusiems pasiaukoti ir dėl šeimos gerovės daug ko atsisakyti.

Rašytojas M. Meschleris, parašęs knygą apie Kristaus gyvenimą, mums primena: „Niekas geriau nežino šeimos svarbos, kaip Viešpats. Iš šeimos kyla Jo šventieji ir persekiotojai bei Bažnyčios naikintojai, iš šeimos išauga geradariai ir žmonių visuomenės gadintojai. Todėl Kristus taip ilgai gyveno šeimoje. Iš Dieviškojo Kūdikėlio sruveno meilės srovė. Ji persunkė ir suvienijo laimingus tėvus, ir tūkstančiais būdų ta meilė vėl grįžo Jėzui. Nazareto nameliuose viešpataujanti dvasia buvo meilė.“

Klebonas Artūras Stanevičius linkėjo,- tegul Nazareto šeima bus jūsų šeimai šaltinis, iš kurio semsitės pagalbos ir išminties, kaip mylėti vieni kitus, aukotis dėl kitų, auklėti vaikus bendradarbiaujant su mūsų Viešpačiu Kūrėju. Suvokite sutuoktinių ir tėvų pašaukimo didingumą ir didžias šeimos vertybes. Kokia šeima, tokia ir visuomenė; koks gyvenimas šeimoje, toks žmonijos ir Bažnyčios gyvenimas. Nuo to, kokios bus šeimos, priklauso, ar mūsų visuomenė dvasiškai augs, ar skurs. Štai kodėl yra taip svarbu suprasti šeimos vaidmenį visuomenėje ir Bažnyčioje. Štai kodėl taip svarbu padėti šeimai, idant ji gerai įvykdytų savo uždavinius. Šeimų rankoje yra žmonijos likimas, nes jos iš gyvųjų akmenų, šeimos narių, stato tautas, valstybes ir Bažnyčią."

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija