,,...ir visi tavo ištikimieji tave tegarbina."

(Ps 145.10)

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius kviesdamas parapijiečius į Šiluvos atlaidus kalbėjo, kad 1608 m. Šiluvos laukuose ganydami bandas piemenėliai išvydo regėjimą – ant akmens pasirodė Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu Jėzumi ant rankų. Liūdna, su ašaromis akyse ji ištarė: „Čia kadaise buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama.“

Žmonės važiuoja į Fatimą, Lurdą ir Gvadalupę, o apie Lietuvoje esančią Šiluvą žino mažai... Per visą istoriją Katalikų Bažnyčia ir Vatikanas autentiškais ir antgamtiniais pripažino apie šešiolika Mergelės Marijos apsireiškimų. Įvykęs Šiluvoje buvo vienas pirmųjų.

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas Lietuvoje aktualus kiekvienam iš mūsų. Net šiais laikais, kai gyvenimas lekia ir norime visur spėti.

Pagrindinis tikslas yra siųsti žinią, kad Marija nori mūsų klausytis ir mums padėti. Todėl reikia tik ateiti pas ją su savo maldomis ir poreikiais.

Ukmergės Švč. Trejybės kleboną Artūrą Stanevičių parapijiečiai džiaugsmingai surado Šiluvos koplyčioje, kur  jų gerbiamas ir mylimas klebonas nuo anksčiausio ryto klausė išpažinčių.

Nuodėmklausys nėra Dievo atleidimo šeimininkas, bet teikėjas. Teikėjas kiekvieną kartą turi vienytis su Kristumi. Jo tikslas – meilė. Teikėjas turi išmanyti, kaip elgtis su žmonėmis, gebėti padėti ir kartu gerbti puolusį žmogų, mylėti tiesą ir pats joje gyventi, būti ištikimas maldai ir melstis už kiekvieną penitentą (plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1466).

Bažnyčios katekizmas nurodo, koks turėtų būti sakramento teikėjas. Jis turi būti vienybėje su Kristumi ir Bažnyčia, mylėti tiesą ir būti ištikimas, palaikyti kiekvieną penitentą malda.

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios parapijiečiai dėkoja Viešpačiui už savo kleboną, kuris jiems yra ne tik psichologas, palydėtojas, gydytojas, bet ir sėjėjas, perduodantis viltį, tikėjimą ir meilę.

Parapijiečiai sako, kad jų klebonas dažnai sako, kad gailėjimasis tai nėra tik žodis, kurį ištariam kunigui, tai turi būti tikras gyvenimo keitimas. „Iš seno į naują“.

Kai žmogus pajunta tikrąją atgailą, supranta, jog pašaukimas ir gyvenimas pagal pašaukimą priklauso ne tik jam, bet ir Dievui. Tik tada žmogų galime pradėti formuoti ir gydyti jo žaizdas,- kalbėjo klebonas. Nėra kito kelio – tik vienas, kuriuo visi turime eiti.

Išpažintyje turime nieko nebijoti, nes tik tikras atsiprašymas ir noras taisytis yra Dievo meilės pajautimas. Nebijoti atsiverti ir išsakyti, kas sunku ir ko bijom, tik tada kunigas galės padėti atgimti iš naujo, priartėti prie tos meilės, su kuria mus kūrė Visagalis Viešpats.

Ne tik Lietuvai, bet ir Europai brangioje Marijos šventovėje Šiluvoje rugsėjo 9-ąją piligrimams nuskambėjo Jubiliejaus metų paraginimas: viltis tebūna mūsų visų gyvenimo būdas!

Be to, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika yra tarp dvidešimties Lietuvos jubiliejinių bažnyčių, ir ją aplankiusieji gali paženklinti tai savo piligrimo pažymėjime.
Ketvirtąją dieną Šiluvoje tęsėsi didieji atlaidai, dėkota už žemės ir darbo vaisius su žemę dirbančiais, ūkius, įvairius verslus ir savo bei kitų žmonių pragyvenimą kuriančiais žmonėmis.
Rugsėjo 9 d. 12 val. Šv. Mišiose buvo melstasi ir už tądien rytmetį aikštėje netikėtai į Dangiškojo Tėvo namus iškeliavusį piligrimą Algimantą iš Alytaus, jo žmoną Zitą ir šeimą bei artimuosius. 
Atlaiduose antradienį apsilankė minėtų Žemės ūkio rūmų valdybos pirmininkas dr. Arūnas Svitojus bei vicepirmininkas Vytautas Buivydas, Lietuvos žvėrelių augintojų aociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša, Lietuvos daržovių augintojų aociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas, Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas, Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjungos prezidentas Gintas Skobas, įmonių „Teisa“, „Vėtrė“ atstovai, Kauno jėzuitų gimnazijos Plėtros skyriaus bendradarbiai, „Romuvos“ klinikos darbuotojai bei kiti.
Homiliją sakęs Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kvietė pažvelgti į savo gyvenimą tarsi į Kanos vestuves, kuriame, be kita, galime turėti išsilavinimą, draugų, materialios prabangos – daug visko, bet neturėti džiaugsmo. Tušti indai Kanos vestuvėse tarnų nuolankiai pripildomi vandens ir Jėzaus perkeičiami vynu.
„Mes turime klausyti Jėzaus, Evangelijos, Bažnyčios – šiais laikais tai gyvybiškai būtina“, – sakė vyskupas Jonas Ivanauskas. Viešpats „įpila“ džiaugsmo mūsų „gyvenimo vestuvėse“, kad nepasiduotume liūdesio nuotaikai, vedančiai į vilties praradimą.
Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebono Artūro Stanevičiaus širdį ypatingai džiugino aktyvūs parapijiečiai, kurie įsiliejo į įvairius patarnavimus, giedojimus ne tik šią Ukmergės dekanatui paskirtą dieną, bet ir kitomis šilinių atlaidų dienomis.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija