,, Tikrai didis mums jo gerumas

ir VIEŠPATIES ištikimybė amžina.

Šlovinkite VIEŠPATĮ!"

(Ps 117.2)

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius homilijos metu kalbėjo, kad mes kartais teisiame tuos, kurie yra nutolę nuo tikėjimo, o štai Jėzus supurto tikinčiųjų saugumą. Jis mums sako, kad negana tik žodžiais išpažinti tikėjimą, valgyti ir gerti su juo švenčiant Eucharistiją ar gerai žinoti visus įsakymus. Mūsų tikėjimas yra tikras tik tuomet, kai jis atsispindi visame mūsų gyvenime, kai tampa mūsų pasirinkimų kriterijumi, kai daro mus žmonėmis, įsipareigojusiais daryti gera ir rizikuoti iš meilės, kaip tai darė Jėzus. Jis nepasirinko sėkmės ar galios kelio, bet, norėdamas mus išgelbėti, iš meilės mums žengė pro Kryžiaus „ankštus vartus“. Jis yra mūsų tikėjimo pagrindas, jis yra vartai, pro kuriuos turime pereiti, kad būtume išgelbėti. Turime gyventi jo meile ir savo gyvenimu kurti teisingumą ir taiką.

Įsipareigojimas taip gyventi neretai verčia priimti sunkius ir nepopuliarius sprendimus, kovoti su savo egoizmu ir aukotis dėl kitų, kantriai daryti gera ten, kur atrodo, kad vyrauja blogio logika. Tačiau, kai žengiame pro šiuos ankštus vartus, prieš mus atsiveria naujo gyvenimo grožis, prisiliečiame prie meilės kupinos Dievo širdies, pradedame ragauti amžinosios laimės džiaugsmo, kurį jis mums parengė.

Pas Viešpatį vedančios durys siauros, tačiau pro jas įmanoma praeiti. Iš tikrųjų menė yra pilna, čia ateina tie, kurie, galbūt, nėra geresni už mus, bet yra parodę daugiau teisingumo už mus, netgi patys to nežinodami. Jie stebisi, tie, kurie Paskutiniame teisme sakys: „Kada mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme?“, bet Viešpats atpažins juos, kaip savuosius, ir plačiai atvers duris.

Nelengvas paradoksas: tie, kurie niekada apie Viešpatį negirdėjo ir Jo nematė, įeina į menę, o tie, kurie valgė ir gėrė su Viešpačiu, lieka lauke. Visuomet įmanoma stovėti milimetro atstumu nuo Jo, tarp apeigų ir formulių, smilkalų ir atlaidų, bet iš tikrųjų Jo nepažinti ir likti svetimais Jam ir sušalti prie ugnies, kurią Jis atnešė į žemę.

Klebonas kvietė melsti Švč. Mergelę Mariją, kad ji padėtų mums drąsiai žengti per Evangelijos „ankštus vartus“, kad galėtume su džiaugsmu atsiverti beribei Dievo Tėvo meilės platybei.

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija