,,Rūpinkitės tuo, kas aukštybėse, 
o ne tuo, kas žemėje."

(Kol 3.2)

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius sekmadienio homilijos metu kalbėjo, kad Jėzus kviečia mus į sveiką santykį su ateitimi, pagrįstą sielos lygmeniu ir suvokimu: būti gyvam rytoj ryte nėra teisė, o dovana. Vėl išvysti saulę ir brangius veidus nėra mūsų nuopelnas. Tai dovana, už kurią reikia dėkoti visa siela. Tereikia įdėti šiek tiek sielos į savo ateitį!

Nors šio sekmadienio liturgija tiesiogiai nekalba apie tą įvykį, tačiau kiekvieną kartą, kai švenčiame Eucharistiją, mes išgyvename tą patį: susitinkame su Prisikėlusiuoju, kuris keičia mūsų gyvenimą, suteikia šviesos mūsų jausmams, troškimams, mintims.

Šio sekmadienio pirmasis skaitinys iš Koheleto knygos kalba apie žmogaus pažeidžiamumą ir ribotumą, o psalmėje ta pati mintis perteikta žolės, kuri iš ryto žaliuoja, o vakare nupjauta sudžiūsta, įvaizdžiu. „Tai du stiprūs, galbūt šiek tiek šokiruojantys priminimai, tačiau jie neturėtų mūsų gąsdinti, tarsi tai būtų tabu temos, kurių reikia vengti, – sakė parapijos klebonas. – Mes nesame sukurti gyvenimui, kuriame viskas yra savaime suprantama ir nekintama, bet egzistencijai, kurią nuolat atnaujina meilė. Todėl mes nuolat siekiame daugiau; jaučiame troškulį, kurio niekas šiame pasaulyje negali numalšinti. Neklaidinkime savo širdies, mėgindami jį numalšinti neveiksmingais pakaitalais. Verčiau klausykime Viešpaties. Jis mūsų laukia. Jis švelniai beldžiasi į mūsų sielos langą. Atverkime jam savo širdį.“

Visų pirma, reikia nesistengti visko sukaupti. Turtingųjų problema yra ta, kad jie niekada neturi pakankamai, nes gobšiems niekada visko neužtenka, tuo tarpu žmogui nebūtina turėti daug, kad galėtų džiaugtis gyvenimu.

Neverta pasiduoti vartojimo karštligei. Reikia mokėti džiaugtis tuo, ką turime, likti ištikimais kasdienei duonai, tam, kas suteikia ramybę: džiaugsmo trupinėliui, linksmam juokui, draugystei, leidžiančiai nusišypsoti.

Reikia išmokti dalytis. Krikščionių aruodai yra vargšų namai, o mūsų banko sąskaitos numeris galėtų būti jų adresas. Dievo akivaizdoje esame turtingi tik tuo, kuo dalijamės; net vienu duotu gurkšniu gaivaus vandens, širdimi, gebančia atleisti septynis ar septyniasdešimt kartų po septynis kartus…

Tikrasis dvasingumas – tai gebėjimas džiaugtis mažu, o tuo mažu, ką turime, dalytis su tais, kurie alkani, ištroškę, turi svajonę ar yra vieniši. Tai ramus grįžimas prie mažų dalykų, prie žmonių, prie gamtos.

Parapijos klebonas priminė ir tai, ką šv. Augustinas sako apie Dievo ieškojimą. Jis klausia: „Kas yra mūsų vilties tikslas? Ar tai žemė? Ne. Ar tai kažkas, kas yra kilę iš žemės, kaip auksas, sidabras, medis, derlius, vanduo?“ Šie dalykai irgi yra svarbūs, ir mes juos branginame, tačiau Augustinas siūlo žiūrėti giliau: „Ieškok to, kuris visa tai sukūrė. Jis yra tavo viltis.“ Galiausiai, apmąstydamas savo gyvenimo kelią, šv. Augustinas išpažino: „Tu, Viešpatie, mane pašaukei, ir Tavo šauksmas pralaužė mano kurtumą; Tu sušvitai, ir Tavo spindesys išsklaidė mano aklumą; Tu palietei mane, ir aš užsidegiau Tavosios ramybės troškimu.“

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius kvietė būti vienybėje su juo, išlikite jo draugais, visada puoselėjančiais šią draugystę malda, Eucharistijos adoracija, Komunija, dažnu Atgailos sakramento šventimu, dosniu gailestingumu. Siekti didžių dalykų, šventumo, kad ir kur būtume. Nesitenkinti mažais dalykais. Tada kasdien matysime, kaip mūsų viduje ir aplink mus intensyvėja Evangelijos šviesa.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno