,,... iškėlęs rankas, palaimino juos."

Lk 24.50

Ši diena Bažnyčioje labai turtinga. Tai Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės), tai ir Tėvo diena, taip pat minima Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių diena.

Mano Viešpats įžengė, Jis įžengė į dangų. Kartu su Juo ir aš esu pašauktas pakilti ir pakylėti aplinkinius. Aš taip pat, kaip ir Jis, esu pašauktas laiminti ir džiaugtis, kvėpuoti Velykomis. Pašauktas džiaugtis šiuo gyvenimu, kuris veda į dar didingesnį gyvenimą, - kalbėjo Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius.

Viešpats traukiasi… Nuo to Velykų ryto praėjo keturiasdešimt dienų – pernelyg žmogiškas laikas, kai tenka iš naujo perkurti gautą patirtį, kai ateina laikas prarasti ir vėl atrasti save, o praėjęs laikas, kai buvo einama kartu, verčia grįžti prie esminių dalykų.

Po keturiasdešimties dienų Viešpaties jau nebėra su mokiniais, jie nebemato Jo fiziškai, todėl tai sunki šventė, turinti atsisveikinimo, atsiskyrimo poskonį. Tai tokie pat jausmai, kokius jaučia tėvas, patikėdamas savo dukrą jaunikiui, tokie pat jausmai, kokius jaučia motina pirmąją sūnaus dieną mokykloje.

Šeštinės reiškia atsiskyrimą. Jei jis teisingai išgyvenamas, tai visuomet reiškia dvasinę brandą. Prisikėlusysis prašė Marijos Magdalietės nesulaikyti Jo. Šiandien ir mokinių prašoma nesulaikyti Viešpaties, leisti jam grįžti pas Tėvą. Mums tenka tik mokytis, kaip išgyventi tą išsiskyrimą.

Šiandien išgyvename dvasingumą, kuris nesulaiko, kuris leidžia eiti, išlaikant teisingą atstumą. Tai dvasingumas, kuris leidžia suprasti, kad meilė nedusina, nenori pasisavinti, bet sukuria teisingą pagarbą, per kurią kitas gali suklestėti, realizuoti save. Šeštinių slėpinyje galime suvokti, kad egzistuoja atstumas, per kurį galima mylėti. Regimas Jėzaus kūnas dabar yra išnykęs iš mūsų akiračio, Jo neįmanoma fiziškai apkabinti ir garsiai išsakyti Jam savo pretenzijas.

Šeštinėmis Dievas parodo mums begalinę pagarbą. Kurdamas pasaulį septintąją dieną Dievas pasitraukė, įžengė į poilsį, nes kitaip kūrinija nebūtų galėjusi egzistuoti. Septintąją dieną Dievas sulaikė kvėpavimą, kitaip visata nebūtų galėjusi kvėpuoti. Šiandien, Žengimo į dangų dieną, švenčiame Dievą, kuris įžengia į tylą. Dievas yra tylos Dievas, nes ta tyla yra mūsų laisvės sąlyga. Jo nebuvimas, Jo šabas, Jo įžengimas į dangų – tai didžiulė Dievo pagarba ir pasitikėjimas mumis visais.

Pakilimas – tai judesys, nukreipiantis žvilgsnį aukštyn. Mes gyvename pasaulyje, kur viskas nukreipta tik į tai, kas supa mus: tai mažina, žemina, menkina ir degraduoja. Šiandien Žengimas į dangų nukreipia mane aukštyn, palaimos linkui. Mūsų visų piligrimas Dievas pakilo, Jis išėjo anapus, bet ne už debesų. Jis nenuskrido, kaip nežemiškos kilmės žmogus, bet kaip tikras piligrimas įžengė į širdį: į mokinių širdį, į pasaulio širdį, į būties širdį. Jei anksčiau Jis buvo su jais, tai dabar Jis yra juose, kaip jėga, nukreipta į šviesesnį gyvenimą, jėga, skatinanti mus vėl pakilti. Jis gyvena mumyse, keldamas mus iš žemyn traukiančių sūkurių.

Šią dieną Ukmergės Švč. Trejybės bendruomenė ypatingai sveikina savo Dvasios Tėtį, parapijos kleboną Artūrą Stanevičių.

Palaiminimas ir džiaugsmas… Yra žodžių, kuriuos reikia iš naujo išmokti, kuriems reikia rasti prasmę. Vienas iš tokių žodžių yra „palaiminimas“: „Laimindamas Jėzus atsiskyrė nuo jų ir pakilo į dangų.“. Viešpats mus palaimino: tai tęstinis gestas, kuris prasidėjęs nebesibaigia. Tas palaiminimas iškyla aukštai virš viso pasaulio ir yra labai arti kiekvieno iš mūsų, per visų parapijiečių mylimo Klebono rankas.

Mūsų Viešpats įžengė, Jis įžengė į dangų. Kartu su Juo ir mes esame pašauktas pakilti ir pakylėti aplinkinius. Mes taip pat, kaip ir Jis, Esame pašauktas laiminti ir džiaugtis, kvėpuoti Velykomis. Dėkodami parapijos Klebonui už pasiaukojimą meldžiame, kad jis džiaugtųsi savo pašaukimu, džiaugtųsi šiuo gyvenimu, kuris veda visus mus kartu į dar didingesnį Gyvenimą...

Po Šv. Mišių parapijos klebonas palaimino susirinkusius tėvus.

Šią dieną Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje buvo užbaigtas Prima. Studium. Pro Pavasario sesijos projektas.
Vokalinio ansamblio Duodeco (vad. Povilas Vanžodis) koncertas Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje nepaliko abejingų. 
Nuoširdžiausios padėkos atlikėjams, Švč. Trejybės parapijos klebonui Artūrui Stanevičiui ir parapijai.

Projektą ,,Prima. Studium. Pro" organizuoja Ukmergės meno mokykla, finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Ukmergės rajono savivaldybė. Partneriai: Ukmergės kultūros centras, Vlado Šlaito viešoji biblioteka, LMTA Meno centras, Ukmergės kraštotyros muziejus, Švč. Trejybės bažnyčia, Ukmergės Šv. Apaštalų Petro Ir Povilo Parapija, Laikraštis „Gimtoji žemė“.
 

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Prima.Studium.Pro

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija