
,,VIEŠPATS yra mano gyvenimo tvirtovė"
(Ps 27.1)
Gegužės antrąją, į vakaro Šventąsias Mišias rinkosi visi Ukmergės Švč. Trejybės parapijos DMK nariai kartu su parapijos klebonu dvasiniu palydėtoju melstis už visų gerbiamą Vaidos ir Šarūno Prušinskų šeimą tą dieną mininčius 45-ąsias, jų Santuokos metines.
Santuokos įžadų atnaujinimas – labai graži šventė,- kalbėjo parapijos klebonas Artūras Stanevičius. Ją paprastai švenčia tie, kurie eina į bažnyčią sąmoningai ir nori ne tik smagaus baliaus, bet ir dvasinės šventės. Bažnyčia savo bendruomenės nariams siūlo 7 sakramentus (santuoka, krikštas ir kt.) ir sakramentalijas (pašventinimus arba palaiminimus). Prie pastarųjų priklauso ir santuokos įžadų atnaujinimas. Anksčiau tai poros darydavo rečiau – jei jau kartą prieš Dievą prisiekei, tai visiems laikams. Dabar, kai žmonės apie tikėjimą išmano daugiau, atnaujinti įžadų jie ateina ne iš tradicijos, o iš vidinio poreikio.
Bažnyčioje dažniausiai atnaujinamos auksinės, 50-ies metų trunkančios, santuokos. Daugėja ir norinčiųjų nubraukti rutinos dulkes nuo 10-ies ar 15-os metų bendro gyvenimo.
Vis dėlto negalėčiau pasakyti, kad jauni žmonės viską vertina lengvabūdiškiau nei pragyvenę kartu 50 metų. Tiesiog tie patys žodžiai skirtingais gyvenimo etapais gali turėti skirtingą reikšmę. Jauniems pažadas „mylėsiu“ reiškia pasižadėjimą išlaikyti tokius pačius jausmus. Tokia meilės sąvoka labai skylėta. Juk jausmai labai nepastovūs, nuo mūsų nepriklauso, ateina ir išeina neatsiklausę, nepaisydami mūsų valios ir norų. Toks trapus dalykas niekaip negali būti santuokos pagrindas. Kur kas svarbesnis yra pažadas neapleisti vienas kito net ir tuomet, kai drugeliai pilve nustos plazdenti. Pasiryžimas laikytis savo įsipareigojimų bet kokiomis aplinkybėmis – tai yra visa ko ašis, meilės rėmas. O į tai telpa visa kita – aistra, romantika ir t. t. Santuoka – tai neterminuota vedybinė sutartis, sudaryta aukščiausioje instancijoje. Aukščiau už Dievą nėra nieko.
„Viešpatie, štai mes, du šios žemės piligrimai, stovėdami Tavo akivaizdoje norime Tavo palaimos po ilgo kartu nueito kelio“, – šis prašymas yra šventės ašis, o visa kita – tai jau detalės. Visada verta pasitarti su kunigu, kokios ceremonijos norėtumėte. Gražu, kai vaikai, anūkai ar net proanūkiai pasako kokią nors kalbą ar paskaito ištrauką iš Biblijos. Gali ir vyras, žmona vienas kitam paskaityti po ištrauką.
Ateiti prie altoriaus priimti palaiminimo – tai jau vaisius. Kad jis subręstų, reikia jį sodinti, auginti, prižiūrėti, laistyti. Santuokos įžadų atnaujinimas kyla iš noro pasidžiaugti tuo vaisiumi, tai jokiu būdu nėra būdas sutvirtinti tai, kas byra,-kalbėjo parapijos klebonas.
Kada Bažnyčia ypatingai meldžiasi už pašaukimus, patys nuoširdžiausi sveikinimai ir maldos nuo visų parapijiečių liejasi gerbiamiems Vaidai ir Šarūnui Prušinskams ne tik švenčiantiems, bet visu gyvenimu liudijantiems, Santuokos sakramentą.
Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija