,,Būkite stiprūs ir drąsios širdies visi,

kurie pasitikite VIEŠPAČIU!"

(Ps 31.25)

Didįjį penktadienį Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius Kristaus Kančios pamaldas prasidėjo nuolankiausia malda, guldamas priešais altorių, tarsi suimdamas į save Jėzaus skausmą Jo apleistume Kryžiaus valandą...

Didįjį penktadienį Bažnyčia pagerbia ir apmąsto ne Dievo nesėkmę, bet jo paslaptingą ir tuo pat metu paradoksalų triumfą ant kryžiaus, sakė parapijos klebonas. Dabartiniais laikais, kai kiekviename žingsnyje susiduriame su dirbtinio intelekto siūlomomis galimybėmis,  Kristaus kančios ir mirties slėpinys mums siūlo kitokią išmintį – kryžiaus išmintį, kuri ne skaičiuoja, bet myli. Pasaulyje, kuriame algoritmai mums sako, ko trokšti, apie ką galvoti ir netgi kuo būti, Kryžius sugrąžina mums tikrą pasirinkimo laisvę, pagrįstą ne veiksmingumu, bet meile, kuri pati save atiduoda.

Kristus neišvengė kryžiaus kančios, bet ant to kryžiaus jis tapo pasaulio Gelbėtoju. Dievas leido Kristui kentėti, bet palaikė jo širdį, stiprino jį, kai jis aukojo didžiausią meilės auką, meilės, kuri skirta netgi priešams. Kristus ne tik kentėjo, bet jis priėmė kančią su tokia laisve, kad pavertė ją išganymo keliu. Šis kelias atviras kiekvienam, kas pasitiki Tėvu ir net tamsiausiose kelionės atkarpose leidžiasi jo vedamas.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius homilijoje paminėjo, kad šis Didysis penktadienis švenčiamas Jubiliejaus metais. Skelbdamas Šventuosius metus popiežius Pranciškus priminė, kad Kristus yra mūsų viltis, kad jis yra tarsi inkaras, o tikėjimas į jį yra tarsi inkaro grandinė, kurios mes visi esame įsikibę. Tačiau turime sąžiningai pripažinti, kad ne visada lengva tvirtai laikytis tikėjimo, ypač kai ateina kryžiaus patirties valandos, kai mus pasiveja blogis, kai aplanko kančia, kai jaučiamės vieniši ar apleisti. Štai kodėl svarbu priimti Laiško žydams kvietimą su visišku pasitikėjimu artintis prie kryžiaus ir jame atpažinti malonės sostą, kad sulauktume gailestingumo ir rastume malonę. (plg. Žyd 4, 16).

Tai nereiškia, kad baimė staiga išnyks ir kad mūsų kelias staiga taps saugus. Tačiau tai reiškia, kad šiandien, Jubiliejaus metais švęsdami Kristaus Kančios Didįjį penktadienį, mes, krikščionys, pasirenkame kryžiaus kelią kaip tikrąjį gyvenimo kelią.

Liturgijos centre buvo šventojo Kryžiaus pagarbinimas. Visi buvo pakviesti ateiti ir pagarbinti Kryžių. 

Šio vakaro rinkliava skirta krikščionims Šventojoje Žemėje, kad jų padėtis nuo mūsų aukos taptų bent kiek lengvesnė po pandemijos, karo išbandymų.

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija