,,Jį lydės mano ištikimybė ir gerumas;

jo galybė per mano vardą bus išaukštinta."

(Ps. 89.25)

Balandžio 17 d. vakare, pradedant Didįjį Velykų tridienį – Viešpaties kančios, mirties ir prisikėlimo minėjimą, Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje, kaip ir visose arkivyskupijos bažnyčiose, buvo švenčiamos Paskutinės vakarienės Šv. Mišios.

Kai kas kojų plovimą drįsta vadinti beveik aštuntuoju sakramentu,- sakė Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius, nes šį veiksmą Jėzus atliko tą patį vakarą, kai mums paliko Eucharistiją.

Nuostabus Eucharistijos ir gailestingumo tarnystės sugretinimas tarsi patvirtina, kad maitinimasis Jėzumi maitina taip pat tarnavimą broliams ir seserims. Atrodo, kad šie du dalykai yra neatskiriami, ir kad vienas be kito negali būti suaugusio, brandaus ir konkretaus tikėjimo liudijimu.

Tačiau labiausiai Jono aprašytoje Evangelijos ištraukoje į akis krinta Jėzaus elgesys ir posakiai per tą keistą vakarienę ketvirtadienio vakarą. Jie, švelniai tariant, kelia nerimą…

Galima jaustis sukrėstais: „To jau per daug, Jėzau!“ Tiesą sakant viduryje vakarienės pradėti plauti kojas ir sakyti kalbas apie išdavystę ir mirtį – ne visai gero skonio išraiška.

Tačiau yra detalė, kuri pateisina tokį jokių taisyklių nepaisantį Jėzaus elgesį, ir ta detalė glūdi veiksmažodyje, „žinodamas“. Trumpame aprašyme jis nuskamba du kartus: „Jėzus, žinodamas, jog atėjo valanda … žinodamas, kad Tėvas yra visa atidavęs į jo rankas, kad jis išėjęs iš Dievo ir einąs pas Dievą“…

Tas „žinojimas“ apima visą Jo brandaus, nepalaužiamo ir konkretaus tikėjimo į Tėvą turinį.

Tas „žinojimas“ – tai vidinis suvokimas, kad, nors ir kas nutiktų, Jėzus vis dar turi Tėvo paramą, jaučia solidarumą ir dvasinę bendrystę.

Tas absoliutus tikrumas, kad Tėvas, kaip visada, yra Jo pusėje, gali tapti pamoka mums, veidmainiams, kupiniems baimės ir kamuojamiems įvairiausių dvasinių patologijų.

Tai mokymas apie tai, kaip niekada nepasiduoti, kaip nepamesti laivelio irklų, kaip neužstrigti gyvenimo nerimo tunelyje, kaip nepaisyti šėtono, abejingai praeinant pro jo liaupsių prekyvietę, kaip toliau tarnauti meile broliams ir seserims, nepaisant kritikos, įtarinėjimų, nusivylimų ir nuopuolių. Tai pasakojimas, kaip eiti tiesiai, nors „žinome“, kad esame „nenaudingi“ tarnai, kad ne viskas šiuo metu seksis sklandžiai ir nesimatys mūsų darbo rezultatų.

Svarbiausia – būti tikriems, tvirtai įsitikinusiems, kad galiausiai viskas džiugiai baigsis visada mums atvirose Tėvo rankose.

Giedant Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios chorui vadovaujamam Reginos Ališauskaitės Eucharistijos himną „Kūno paslaptį šlovingą“  Šv. Mišių pabaigoje Švč. Sakramentas buvo perneštas į šoninį altorių.

Didįjį penktadienį – Kristaus Kančios ir mirties dieną –  švenčiamos Kristaus Kančios pamaldos. Nuo 20 val. prie Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios rinksis maldininkai ir bus einama Kryžiaus kelio procesija pirmą kartą Ukmergės mieste.

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija