,,Šaukiausi VIEŠPATIES, Šlovingojo,
ir buvau išgelbėtas nuo visų priešų."
(Ps18.4)
Šį sekmadienį mus bažnyčia moko mylėti žmogų – tai kaip ir mylėti Dievą. Mūsų artimas yra panašus į Dievą, jo veidas ir balsas, meilės alkis ir grožis panašūs į tai, ką mes matome Dieve. Dangus ir žemė vienas kitam neprieštarauja,- jie vienas kitą apkabina.
Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas šį sekmadienį pasidalijo mintimis apie krikščioniškojo gyvenimo esmę,- Dievo ir artimo meilę.
Visiems mums reikia sugrįžti prie gyvenimo ir tikėjimo širdies, nes širdis - „visų kitų jėgų, įsitikinimų šaltinis ir šaknis“ (Dn 9). O Jėzus mums sako, kad visų dalykų šaltinis yra meilė ir kad niekuomet negalima atskirti Dievo nuo žmogaus.
Viešpats sako visų laikų mokiniams, kad tai kas svarbu gyvenime yra ne išoriniai veiksmai, tokie, kaip aukų deginimas, o širdies nusiteikimas, leidžiantis atsiveri Dievui ir broliams meilėje.
Kai ateis Viešpats, jis visų pirma paklaus apie meilę, kaip mylėjome artimą. Todėl mums svarbu savo širdyje įsidėmėti patį svarbiausią įsakymą: „mylėk Viešpatį, savo Dievą“ ir „mylėk savo artimą kaip save patį“, kad kiekvieną dieną galėtume pasitikrinti sąžinę ir pasvarstyti: ar Dievo ir artimo meilė yra mano gyvenimo centre? Ar mano malda į Dievą verčia, kad eičiau link brolių ir neatlygintinai juos mylėčiau? Ar žvelgdamas į kitus pastebiu juose esantį Viešpatį?
Vienas Rašto aiškintojas priėjo prie Jėzaus ir paklausė jį, koks yra visų pirmasis įsakymas. Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Antrasis: Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu.“ Tuomet Rašto aiškintojas jam atsakė: „Gerai, Mokytojau, tu teisybę pasakei: Dievas yra vienintelis ir nėra kito šalia jo; o mylėti jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti artimą kaip save patį svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas.“ Šis Rašto aiškintojo Jėzui užduotas klausimas savyje slepia potekstę: „Koks yra didžiausias iš visų įsakymų? Padėk mums sugrįžti prie paprastų dalykų, prie visa ko principo".
Viešpaties lūpose seni dalykai nušvinta nauja šviesa. Jėzus yra laisvas žmogus ir tai, kaip Jis interpretuoja Dievo žodį, leidžia klausytojams labiau įsigilinti į įstatymo esmę.
Atsakymas prasideda veiksmažodžiu „mylėk“. Tai įsakymas, kuris kalba apie ateitį, jis nereiškia baigtinio veiksmo, nes meilė yra pasaulio ateitis, be jos žmonija neturi ateities.
Klausyti Dievo – tai parodyti savo švelnumą Dievui, kuris prašo: „Prašau, išklausyk manęs“. Išklausyti – tai mylėti.
„Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi“… Mylėti visa širdimi reiškia ne pavaldinio, bet įsimylėjusiojo meilę. Mylėti visa širdimi – tai tarsi pasakyti Dievui „Taip“ ir tada, kai širdyje šviesu, ir kada ją gaubia šešėliai, tada, kai ją apima tikėjimo džiaugsmas, ir tada, kai slegia abejonės. Mylime taip, kaip galime, kaip sugebame, tada, kai šviečia saulė ir kai temsta, ir užmerktomis akimis, kai truputį baisu, net ir tada, kai akyse tvenkiasi ašaros.
„Mylėk Viešpatį savo Dievą visu protu”… Meilė turi būti išmintinga, trokštanti pamatyti, pažinti, geriau suprasti. Ji kalba apie Dievą – savo Meilę, radusią vietą žmogaus širdyje.
Mylėti žmogų – tai kaip ir mylėti Dievą. Mūsų artimas yra panašus į Dievą, jo veidas ir balsas, meilės alkis ir grožis panašūs į tai, ką mes matome Dieve. Dangus ir žemė vienas kitam neprieštarauja: jie vienas kitą apkabina.
Šitaip žvelgiant į Jėzaus atsakymą didysis Įsakymas tampa toks: „Mylėk žemę taip, kaip myli save, mylėk ją taip, kaip ją myli Dievas“. Priimti su pasitikėjimu tai, ką gauname iš Dievo rankos ir reiškia: vykdyti Jo valią. Ne paklusti įsakymams ar švęsti liturgiją, bet tiesiog, nuostabiai, laimingai, mylėti.
Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas meldė, kad Švč. Mergelė Marija, kuri savo nekalčiausioje širdyje sergėjo Dievo įstatymą, mums padėtų mylėti Viešpatį ir brolius.
Nuotraukos Egidijaus Tatarūno
Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija
