,,Laiminga įtikėjusi,

jog išsipildys,

kas Viešpaties jai pasakyta“.

(Lk 1.45)

Rugpjūčio 15 d. švenčiant Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę, Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas kvietė maldininkus sustiprinti tikėjimą ir viltį pasiekti visų galutinį tikslą – pasiekti tai, ką pirma mūsų pasiekė Dievo Motina. Ji pirma mūsų ėjo keliu, vedančiu į laimingą amžinybę, į kurią visi esame pašaukti.

Jis kvietė melsti Dievo Motiną, kad ji lydėtų mus šioje kelionėje į susitikimą su Viešpačiu. 

Nėra vieningos nuomonės, kur Mergelė Marija užbaigė savo žemiškąjį gyvenimą. Vieni mano, kad tai įvyko Efezo mieste, kur po Jėzaus įžengimo į dangų apsigyveno apaštalas šv. Jonas, kuriam mirdamas Jėzus patikėjo savo motiną. Kiti tvirtina, kad tai įvyko Jeruzalėje, namuose netoli Paskutinės vakarienės menės, kur apsigyvenusi Švč. Mergelė Marija iš arti lydėjo pirmosios krikščionių bendruomenės veiklą. Šią antrąjį hipotezę patvirtina ir tai, jog Getsemanės sode, netoli nuo tų laikų Jeruzalės miesto sienų, yra Švč. Mergelės Marijos kapo bažnyčia – tai yra vieta, kurioje prieš prikėlimą ir paėmimą į dangų buvęs palaidotas Marijos kūnas.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, arba Užmigimo, šventė siekia V amžių. Pirmieji ją pradėjo švęsti Rytų krikščionys. Vakaruose ji papilto VIII amžiuje, nors yra ir ankstesnių liudijimų. Iš VI amžiuje gyvenusio teologo šv. Grigaliaus Turiečio raštų žinome, kad jau jo laikas ši šventė buvo minima Galijoje, tačiau ne rugpjūčio 15 d., bet sausio 18 d. Taip pat ir didieji vėlesnių laikų teologai – Albertas Didysis, Tomas Akvinietis, Bonaventūras – savo raštuose nagrinėja ypatingą Dievo Motinos vietą išganymo istorijoje ir su tuo susijusius Nekaltojo prasidėjimo ir Ėmimo į dangų slėpinius.

Galiausiai Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų Katalikų Bažnyčios dogma – tai yra oficialiai patvirtinta tikėjimo tiesa – tapo 1950 m. Po konsultacijų su viso pasaulio vyskupais tų metų lapkričio 1 d. popiežius Pijus XII paskelbė apaštališkąją konstituciją Munificentissimus Deus („Maloningiausiasis Dievas“), kurioje tvirtinama: „Nekaltoji Dievo Motina, amžinoji Mergelė Marija, užbaigusi savo žemiškąjį gyvenimą su siela ir kūnu buvo paimta į dangiškąją garbę“.

Tą patį tikėjimą patvirtino ir Antrasis Vatikano susirinkimas. Dogminėje konstitucijoje Lumen gentium skaitome: „Nepalytėta jokios prigimtinės kaltės dėmės, baigusi žemiškojo gyvenimo kelią, Nekaltoji Mergelė buvo su kūnu ir siela paimta į dangaus garbę ir Viešpaties išaukštinta kaip visatos Karalienė, kad taptų panašesnė į savo Sūnų, viešpačių Viešpatį  ir nuodėmės bei mirties nugalėtoją“.

Ukmergės Švč. trejybės parapijos klebonas džiaugėsi, kad yra daug tautų kurios pasirinko Mergelę Mariją savo šventąja globėja, nes ji yra visų savo vaikų Motina.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė nuo seno yra įaugusi į liaudies pamaldumo tradicijas. Lietuvoje ir kitose regiono šalyse ji vadinama Žoline, nes sutampa su derliaus nuėmimu. Tad Dievo Motinos šventė švenčiama kaip padėkos už derlių, už visus žemės vaisius šventė.

Šv. Mišiose parapijos klebonas  paventinto maldininkų atsineštus žolynus ir derlių.

Už gražias nuotraukas dėkojame Egidijui Tatarūnui.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija