,,Tuo bus pašlovintas mano Tėvas,

kad jūs duosite gausių vaisių

ir būsite mano mokiniai."

(Jn 15.8)

Šį Pasaulinės Gyvybės sekmadienį, įsiklausydami į Jėzaus žodžius apie vynmedį ir šakeles evangelinę moralę galėtume pavadinti „žinia apie gerus vaisius, kvepiančius Dievo artumu“. Viešpats iš mūsų visuomet laukia trijų dalykų: meilės, drąsos ir laisvės. Nėra meilės be laisvės, ir nėra laisvės be drąsos, o visa tai mes atrandame Kristuje.

Meilė mus praturtina. Jos reikia ypač dabartiniais laikais, kai mūsų visuomenėse tiek daug susiskaldymo, susitelkimo tik į siaurą savo išmanomų dalykų sritį, kai nesugebame savo akimis aprėpti visumos akiračio. Jei nesidalijame su kitais, jei kiekvienas galvoja tik apie save, nuskurdiname tiek save, tiek ir visą visuomenę. Dėl to reikia bendravimo ir artumo. Tarp artimų žmonių išgyvenama meilė saugo nuo pavojų, kuriuos kelia susiskaldymas ir egoizmas. Galiausiai meilė taip pat padaro žmones išmintingesnius. 

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas šį sekmadienį ypatingai dėkojo visiems, kurie laisvai ir su meile įsiliejo į visos paros Švč. Sakramento Adoraciją Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje. Ypatingai dėkojo tiems, kurie ne tik patys atėjo, bet ir kvietė kitus; kurie su  Viešpačiu panoro būti sunkiausiomis nakties valandomis.

Dėkojo visiems parapijos rėmėjams ir geradariams. Dirbančiuosius maloniai prašė 1,2 proc.  fizinių asmenų mokesčio dalį skirti parapijai.

Klebonas taip pat priminė, kad mūsų bažnyčioje Švč. Sakramento Adoracija vyksta kiekvieną penktadienį nuo 10 val. ryto iki vakaro Šv. Mišių.

Jėzus yra vynmedis, o mes – šakelės. Vynmedžio metafora, išreiškianti Dievo rūpinimąsi mumis, mus taip pat įspėja, kad, jei nutraukiame meilės ryšį su juo, negalime duoti vaisių, rizikuojame tapti sausomis šakomis, kurios bus išmestos. Mūsų krikščioniškasis gyvenimas yra pastatytas ant Krikšto pagrindo, esame gimę iš vandens ir Šventosios Dvasios, esame įaugę į Kristų kaip šakelės į vynmedį. Turime pasilikti Kristuje, kad galėtume duoti vaisių.

Jis manyje ir aš Jame, taip, kaip vaikas yra motinoje, o motina savo vaikuose… Dievas yra manyje ne kaip rūstus valdytojas, bet kaip gaivinanti jėga.

Turime suvokti, kad mumyse esanti dvasios jėga ateina iš Dievo ir, nors mūsų fizinės jėgos silpnėja, dvasia visuomet išlieka, ir mes visuomet iš jos galime semtis stiprybės – tereikia tik atsiverti Dievo malonei.

Dievas nori, kad mes išgytume savo dvasioje, kad mokėtume džiaugtis Jo artumu, įprasminančiu mūsų kasdienybę.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas prašė neužmiršti, kad visi žmonės esame padarę klaidų, už kurias reikia atleisti, ir turime žaizdų, kurias reikia užgydyti, ir kad visi galime tapti išgydytaisiais, kurie neša gydymą kitiems, gavusiaisiais atleidimą, kurie neša jį kitiems, atgimusiaisiais, kurie neša atgimimą kitiems. 

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno