,,VIEŠPATIE, tu esi man skirtoji dalis ir mano taurė,

mano likimas tavo rankoje!"

(Ps16.5)

 Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios bendruomenėje antrąją Velykų dieną vyko pasidalijimas džiaugsmu, kylančiu iš susitikimo su Prisikėlusiuoju. Parapijiečiai kartu su klebonu dalinosi patirtimis, išgyventomis nesutramdomomis emocijomis, skatinančiomis pasakoti tai, ką kartu ir asmeniškai, ar savo šeimose išgyveno. Prisimintos akimirkos, kurios buvo tokios džiugios, kad net sunku jas buvo išreikšti žodžiais, bet apie kurias norėjosi dalintis. Nes Jėzaus Prisikėlimas nėra tik nuostabi žinia, bet kažkas, kas visiškai ir visiems laikams pakeičia mūsų gyvenimą. Tai gyvybės pergalė prieš mirtį, vilties pergalė prieš nusiminimą. Jėzus išsklaidė kapo tamsą ir gyvena amžinai: jis gali viską pripildyti šviesa. Su juo kiekviena diena tampa amžinosios kelionės dalimi, kiekvienas „šiandien“ gali viltis „rytojaus“, kiekviena pabaiga – naujos pradžios, kiekviena akimirka yra projektuojama už laiko ribų ir siekia amžinybės.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas parapijiečiams sako: „Nebijokite!“ (Mt 28, 10). Neatsisakykime Velykų džiaugsmo.

Kaip maitinti šį džiaugsmą? Taip, kaip moterys: susitikdami su Prisikėlusiuoju, kuris yra niekada neišsenkančio džiaugsmo šaltinis. Tad skubėkime ieškoti Jėzaus Eucharistijoje, jo atleidime, maldoje ir gyvoje artimo meilėje. Ir kai džiaugsmu dalijamasi, jis auga. Dalinkimės Prisikėlimo džiaugsmu!

Šios dienos skaitinys atspindi tarsi du pasaulius, kurie labai skirtingai reaguoja į Jėzaus prisikėlimo žinią. Ir viename ir kitame pasaulyje netrūksta nei išgąsčio, nei veiksmo. Tiek moterys, tiek ir kapą saugoję sargybiniai patiria išgąstį. Tiek jos, tiek ir anie skubiai neša žinią. Priežastys suprantamos – ir jos, ir anie tapo kosminės reikšmės įvykio liudininkais.

Ir vis dėlto tiek jų išgąstis, tiek ir skubėjimas skiriasi. Skirtingai nuo sargybinių, moterų išgąstis jų neparalyžiuoja, neatitraukia nuo tikslo – rasti Jėzų. Šios dienos skaitinys atskleidžia, kad jų baimę nustelbia didelis džiaugsmas, kuris perauga į Gerosios naujienos skelbimą visai žmonijai. Prisikėlusio Jėzaus Sveikos! ir  „Nebijokite!“ galutinai išveja baimę.

Atsiliepdamos į siuntimą nešti prisikėlimo žinią visiems mokiniams, moterys prisiima jų laikams neįprastą vaidmenį: jos tampa apaštalų apaštalėmis.

Apmąstydami prisikėlimo įvykius savo širdyse, šios dienos skaitinio šviesoje galime ir savęs klausti: ar nesileidžiame paralyžiuojami baimės, nusivylimo, skausmo? Ar toliau ieškome Jėzaus, kuris turi galią perkeisti mūsų drebėjimą, sąstingį, ašaras?  Ar skubame tais keliais, kuriuose Jį galima sutikti? 

Tegul Mergelė Marija, kuri per Velykas džiaugėsi savo Prisikėlusiu Sūnumi, padeda mums būti džiaugsmingais jo liudytojais, meldė parapijos klebonas.

Dangaus Karaliene, džiūgauki, aleliuja, nes tas, kurį turėjai garbės nešioti, aleliuja, prisikėlė, kaip buvo sakęs, aleliuja! Melski už mus Dievą, aleliuja! Džiūgauk ir linksminkis, Mergele Marija, aleliuja! Nes Viešpats tikrai prisikėlė, aleliuja!

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija