,,Tikrai aš tvarkau savo žingsnius

pagal tavo įsakus, –

nekenčiu jokio sukto kelio."

Ps 119.128

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius homilijos metu kalbėjo, kad Liepos 26 d. Bažnyčia mini Švč. M. Marijos tėvų, Jėzaus senelių – šv. Joakimo ir Onos – liturginę šventę. Šią dieną minima ir Pasaulinė senelių ir pagyvenusių žmonių diena, šiemet iš eilės šeštoji. Pirmadienį, birželio 15 d., paskelbta popiežius Leono žinia Pasaulinei senelių ir pagyvenusių žmonių dienai: „Aš tavęs niekad neužmiršiu“ (Iz 49, 15)

Viešpats pranašo Izaijo žodžiais pažadėjo, kad niekuomet neužmirš nė vieno iš mūsų. Jis pažadėjo, kad mūsų vardus įsirėžė į savo rankos delną ir kad jo meilė mums yra didesnė nei motinos savo vaikams. Šie pranašo žodžiai skirti kiekvienam iš mūsų ir kiekvienas iš mūsų gali pajusti, kad žodžiai „Aš tavęs niekad neužmiršiu“ (Iz 49, 15) skirti jam, rašo popiežius Leonas birželio 15 d. pasirašytoje žinioje.

Dienos minėjimas suteikia progą atpažinti Bažnyčią kaip pašauktą būti visų motina ir kad bet kokio amžiaus žmonės visada gali atrasti save kaip Dievo sūnūs ir dukros. Jaunimas raginamas vėl tęsti gražų paprotį lankyti savo senolius ir senelius, taip visus garbingo amžiaus žmones, kurių niekas neaplanko. „Juos aplankydami perduokite popiežiaus artumą ir meilę. Darykite taip, kad pranašo žodžiai „Aš tavęs niekad neužmiršiu“ (Iz 49, 15) virstu maloniu ir šiltu susitikimu.

Leonas XIV žinioje taip pat samprotavo apie Dievo meilės motiniškumo aspektą. Jis paminėjo palaimintojo popiežius Jono Pauliaus I (Luciano) ir Hipono vyskupo šv. Augustino įžvalgas. Pasak Leono, malonu bet kokiame amžiuje, o ypač kai nebesi jaunas, atrasti, kad „mums iš Dievo pusės skirta nesibaigianti meilė. Žinome, kad jo akys visą laiką žvelgia į mus, net tada, kai mums atrodo, kad stojo naktis. Jis yra tėvas, dar daugiau, jis yra motina“, – pastebėjo popiežius Luciani. „Nors gali atrodyti, kad taip nėra, tiesa ta, kad net būdami seni nenustojame būti sūnumis ir dukromis, tad ir toliau galioja kvietimas visiems sugrįžti į Dievo glėbį, Dievo, kurio meilė kartu yra ir tėviška, ir motiniška.

Evangelistai jau pirmuosiuose puslapiuose pristato Jėzaus kvietimą sekti juo kaip tokį patrauklų, kad jam neįmanomą atsispirti. Tai laisvas kvietimas, tačiau skubus, galintis sužadinti greitą ir trokštamą atsakymą. Be to, šie ir kiti palyginimai apie Dievo karalystę kalba apie labai didelę įvairovę: lobį dirvoje greičiausiai atrado ūkininkas, perlo vertę suprato pirklys ar koks nors keliauninkas. Kituose palyginimuose veikia žvejai ir raštininkas – senų ir naujų dalykų žinovas. Dar kiti Dievo karalystės pėdsakai randami palyginimuose apie tešlą minkančią moterį, namus tvarkančią šeimininkę, karalių, kuris rengiasi karui, vyrą, planuojantį statyti bokštą, administratorius, tvarkančius mokesčius ar investicijas, piemenis ir žemdirbius. Žodžiu, Dievo karalystė atskleidžia savo neapsakomą grožį skirtingais keliais, tačiau ji kviečia visus – vyrus ir moteris, jaunus ir senus, vargšus ir turtuolius – giliai atsinaujinti. Visi tai gali suprasti ir jaustis pritraukiami.

Belieka prašyti Dievo išminties malonės, tos pačios išminties, kurios prašė jaunasis karalius Saliamonas: tai malonė, kuri leidžia pastebėti brangų perlą – atpažinti turtą, dėl kuriuo verta parduoti viską ir atsidėti tam, kas svarbiausia. Klebonas paminėjo vartotojiškumo industrijos daromą žalą. Ji sugeba pakeisti skonį ir sukelti vis naujų poreikių parduodama atsakymus, kurie nepasotina, o kartais net ir užnuodija širdį. Mokykimės suvokti, kad svarbiausia – santykio su Dievu lobis. Jis atveria mus džiaugsmui ir padeda kuo geriau puoselėti tarpusavio santykius.

Viešpats laukia užsidegimo skelbti Gerąją Naujieną iš visų pakrikštytųjų. Dabartiniais laikais dar yra daug žmonių, kuriems reikia sužinoti, kad Jėzus yra tas, kuris atsiliepia į pačius giliausius jų troškimus atskleisdamas jiems tiesą apie žmoniją. „Tad skelbkite drąsiai, kad gyvenimas be Kristaus yra gyvenimas be malonės! Jis yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Jis suteikia prasmę egzistencijai ir viskam gyvenime. Tai tikėjimas, dėl kuriuo gyvename ir kuriuo verta dalytis su tais, kuriuos mylime, ir su tais, kuriems to labiausiai reikia.

Evangelijoje Dievo Karalystė tam tikra prasme irgi panaši į,-ji reikalauja triūso, kantrybės ir pasitikėjimo, netgi tada, kai vaisiai atrodo menki. Į jūron mestą tinklą patenka visko… ir galbūt čia slypi viena iš Karalystės paslapčių: joje yra vietos visiems, joje niekas iš anksto neatstumiamas, ji panaši į tinklą, kuris „surenka visokių žuvų“ – gerų ir blogų, be išankstinio skirstymo.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius meldė Švč. M. Marijos, Išminties Sosto, užtarimo, prašydamas, kad Ji mūsų troškimą gyventi nukreiptų į Jėzų ir kad šis troškimas visiškai išsipildytų. 

Po Šv. Mišių parapijos klebonas Artūras Stanevičius nuoširdžiai pasveikino Bažnyčios choro ,,Magnificat" vadovę Reginą Ališauskaitę švenčiančią garbingą gimtadienio šventę. Po sveikinimo kalbos pakvietė visus sugiedoti giesmę ,,Ilgiausių metų".

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija