,,...jūsų Tėvo Dvasia kalbės jūsų lūpomis."

(Mt 10.20)

Kalėdų laikotarpis dažniausiai siejamas su santarve, šiluma, kalėdinėmis eglutėmis, dovanomis, kūčiukais. Vienas ypatingiausių laikotarpių metuose sunkiai įsivaizduojamas be kalėdinių dainų ar giesmių. Tad Ukmergės Švč. Trejybės  parapijos klebono Artūro  Stanevičiaus įkvėptas choras ,,Magnificat" su vadove Regina Ališauskaite, antrąją Kalėdų dieną kvietė visus giedoti Kalėdų giesmes, prie Ukmergės miesto prakartėlės, kuri pastatyta prie pat bažnyčios.

Giliai istorija besidomintis parapijos klebonas papasakojo, kad pirmąja kalėdine giesme Europoje laikoma „Jėzus apšvietė visus“, kuri atsirado 4-ajame amžiuje, ją parašė Hilarijus Puatietis. Galima suprasti, kad giesmės atsirado labai seniai, liturgija Bažnyčioje dar tik formavosi, o giesmės buvo aktualios jau tada. Kalėdoms reikėjo muzikos, taip gimė pirmosios giesmės.
Šiandien gana sunku atskirti, kas yra giesmė ir kas yra daina. Gali pasitelkti nereliginį tekstą, kuriame nuskamba tokia frazė kaip „gimė kūdikėlis“, tačiau tai labiau kalėdinė daina.

Pirmas dalykas, kuris lemia, kad kūrinys yra giesmė, yra tekstas. Jei jis parašytas Bažnyčios tėvų, šventųjų, tų, kurie yra susieti su Bažnyčia, tai galima laikyti giesme. Tikslus giesmės apibrėžimas būtų, kad tai vokalinis poetinis kūrinys, giedamas solisto ar choro, dažnai susijęs su apeigomis.

Tas „dažnai susijęs su apeigomis“ reiškia, kad giesmė gali būti giedama po apeigų, miesto aikštėje ir t. t. Tačiau svarbiausias elementas, kuris skiria giesmę nuo dainos, - yra tekstas.
Katalikų pasaulyje reforma įvyko tik 20 a. antroje pusėje, tada dokumentuose oficialiai patvirtintas bendruomenės giedojimas, raginama, kad ir bendruomenė įsijungtų giedoti apeigose. Klebonas pastebėjo, kad mažas procentas žmonių Lietuvoje įsitraukia į bendruomeninį giedojimą bažnyčiose per apeigas.  Galbūt mes neįpratę, dar neturim išsiugdę tradicijos. Lietuvoje kalėdinių kūrinių skambėjimas dažniausiai priimamas pasyviai. Žmogus klauso, galbūt mintimis kur nors nusikelia, tai jau kiekvieno reikalas, tačiau prisijungti prie giedojimo nėra labai įprastas reiškinys.
Tam tikra prasme giedojimą mes tik dabar atrandam. Tarp kitko, jei pažiūrėtumėm į jaunimą per mišių apeigas ir pastebėtume, kaip jie gieda, kad ir kalėdines giesmes, pamatytume, kaip aktyviai jie įsijungia į giedojimą. 

Nepriklausomoje Lietuvoje buvo nemažai kūrėjų. Pavyzdžiui, Juozas Naujalis puikiai kūrė, nors ir pasiskolindavo kai ką iš lenkų ir pritaikydavo mums. Man atrodo, kad kūrinys „Gul šiandieną jau ant šieno“ nėra labai lietuviška giesmė. Vienaip ar kitaip, mes kūrėme. Paskui buvo štilis. Ir apie 1990–1991 metus prasideda religinis atsigavimas, ypač muzikos. Kūrėsi daug chorų, buvo kuriama daug visokios muzikos, tačiau Kalėdų muzika liko šiek tiek užmaršty, daug naujų kūrinių neatsirado.
Pastaraisiais metais šią situaciją bando spręsti Kompozitorių sąjunga ir tai labai džiugina. Maždaug prieš 10 metų buvo išleistas rinkinys su gana sudėtinga kalėdine muzika, o pernai Zitos Bružaitės iniciatyva buvo įrašytas giesmių kompaktinis diskas ir atskirai išleistos natos. Šis repertuaras yra prieinamas visiems, jame yra net vienuolika giesmių, kurias parašė tokie kompozitoriai kaip Vaclovas Augustinas, Kristina Vasiliauskaitė, Vaida Beinarienė, Mykolas Natalevičius ir kiti. Tai yra labai džiugu.

Manau, kad po truputį, po truputį žmonės įsijungs ir mūsų bažnyčioje ir ateityje turėsime daugiau giedančią bažnyčią.

Visa liturginė muzika yra nuo teksto į muziką, o ne atvirkščiai, ne muzika išstumia tekstą. 

Tekstą suprasti, o ne atlikti mechaniškai yra labai svarbu.  „Tyliąją naktį“ vienaip skamba mūsų Ukmergės miesto aikštėje prie prakartėlės, kitaip Švč. Trejybės bažnyčioje, kuri yra sakrali erdvė, įkrauta tikėjimo. Būtent tas kūrinys yra kurtas skambėti bažnyčioje. Skambesys erdvėje taip pat labai praturtina tą, kuris gieda. Štai net yra garsus pasakymas: „Kas gieda – dvigubai meldžiasi.“
Klausytojai ir dalyviai susirinkę prie Ukmergės miesto prakartėlės šalia Švč. Trejybės bažnyčios per tekstą, muzikos grožį, per jų samplaiką dvasiškai praturtėjo ir labai nuoširdžiai dėkoja Švč. Trejybės parapijos klebonui Artūrui Stanevičiui už nuostabią Kalėdinę dovaną, kur susijungė Tikėjimas, Viltis ir Meilė. 

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija