,,Jis maloningas iš kartos į kartą

tiems, kurie jo klauso."

(Lk 1.50)

Dievo Motina iš tiesų yra gyvas šaltinis, iš kurio trykšta viltis. Gyvenimo kelyje mūsų tikslas yra Dievas, begalinė ir amžina Meilė, gyvenimo pilnatvė, ramybė, džiaugsmas ir viskas, kas gera. Žmogaus širdį traukia toks grožis ir ji nelaiminga, kol jo nesuranda,- homilijos metu kalbėjo Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius.

Dievas mums dovanoja malonę: jis pats išeina mūsų pasitikti, mūsų kūną, sukurtą iš žemės, pasiima pas save – simboliškai sakoma „į dangų“, tai yra ten, kur jis, Dievas, yra. Nuo tos akimirkos, kai Marija tarė „Taip“, visas jos gyvenimas buvo vilties piligrimystė su Dievo Sūnumi – piligrimystė, kuri per Sūnaus Kryžių ir Prisikėlimą nuvedė ją į Dievo glėbį dangaus tėvynėje. Todėl ir mes, keliaudami kaip individai, kaip šeimos, kaip bendruomenės, ypač tuomet, kai užtemsta dangus, kai kelias tampa neaiškus ir sunkus, kelkime akis į ją, mūsų Motiną, ir iš naujo atrasime viltį, kuri neapgauna.

Marija – tai Moteris, keliaujanti pas kitus. Evangelijos puslapiuose Marija niekuomet nebūna viena, ji niekuomet nesistengė pasiimti nė mažyčio gabalėlio erdvės vien tik sau. Ji nuolat eina pas kitus, tokiu būdu tapdama bendrystės kūriniu, susitikimo vieta. Marija keliauja iš namų į namus. Palikusi namus Nazarete ji keliauja pas Elzbietą, į Kanos jaunavedžių namus, Kafarnaumą, į aukštutinį kambarį Jeruzalėje… Atrodo, tarsi jos namai būtų išsiplėtę ir padidinę širdies meilę. Ji – Moteris, keliaujanti, kupina džiaugsmo, kuris, susitikus Elzbietą, išsilieja apkabinimu ir giesme. Juk džiaugsmą, taip kaip ir ramybę ar meilę, įmanoma išgyventi, tik juo pasidalijant.

Visas jos gyvenimas yra žengimas link dangaus, visas jos gyvenimas yra meditacija, paklusnumas, pasitikėjimas ir viltis, išlaikoma net tamsoje. Visas Marijos gyvenimas yra tas „šventas skubėjimas“, žinantis, kad visuomet pirmenybė turi būti skiriama Dievui, o mūsų egzistencijoje nėra nieko kito, verto tokios skubos.

Galiausiai, Marijos paėmimas į dangų mums primena, kad jos, kaip ir kiekvieno krikščionio gyvenimas, yra kelionė, kurioje einame paskui Jėzų, kelionė, turinti labai aiškų tikslą, jau nusakytą ateitį: galutinę pergalę prieš nuodėmę ir mirtį bei visišką bendrystę su Dievu. Tai reiškia, kad krikštu esame prikelti ir esame su Kristumi, tačiau savo kūno kelionėje dar turime įvykdyti tai, kas buvo pradėta ir įvykdyta Krikšte.

Marijos paėmimas į dangų – tai mūsų bendros kelionės į gyvenimą šventė. Esame skausmą patirianti, bet keliaujanti žmonija, sužeista, parpuolusi, bet nebijanti kelionės žmonija. Esame žmonės, gerai žinantys, ką reiškia išdavystė, tačiau nepasiduodantys ir lygiai taip pat karštai mylintys ir dangų, ir žemę.

Po Žolinių šventės Šventųjų Mišių Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius pašventino maldininkų atsineštus žolynus ir derių.

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija