,, Per amžius remsiu jį savo ištikima meile,

mano sandora su juo liks visados tvirta.''

(Ps 89.29)

Kovo 19-oji, – liturginė Šv. Juozapo, Marijos sužadėtinio ir visuotinės Bažnyčios globėjo, iškilmė. 

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas šią iškilmių dieną patingą dėmesį skyrė Šv. Juozapui, kuris  Tėvo širdimi mylėjo Jėzų.

Visose keturiose Evangelijose Jėzus vadinamas „Juozapo sūnumi“.

Daugelis šventųjų vyrų bei moterų buvo karšti jo gerbėjai, tarp jų Teresė Avilietė, kuri pasirinko jį savo gynėju ir užtarėju, dažnai kreipdavosi į jį ir gaudavo visas malones, kurių prašydavo; savo patirties įkvėpta, ši šventoji skatino ir kitus jį maldingai gerbti.

Kiekvienoje maldaknygėje galima rasti maldų  šventajam Juozapui. Ypatingomis maldomis į jį kreipiamasi kiekvieną trečiadienį, o ypač visą tradiciškai jam skiriamą kovo mėnesį.

Kaip šv. Juozapas su meile globojo Mariją ir su džiaugsmu augino Jėzų Kristų, taip jis globoja ir saugo mistinį kūną, Bažnyčią, kurios pirmavaizdis yra Švenčiausioji Mergelė.

Juozapas globoja santūriai, nuolankiai, tyliai, tačiau nuolat ir ištikimai, taip pat ir tuomet, kai jo globa nesuprantama. Nuo sutuoktuvių su Marija iki dvylikmečio Jėzaus atradimo šventykloje Juozapas su meile juos palydi kiekvieną akimirką. Jis yra su Marija ramybės akimirkomis ir sunkiais gyvenimo momentais, kelionėje į Betliejų, gimdymo metu, bėgant į Egiptą, ieškant sūnaus šventykloje, o taip pat Nazareto namų kasdienybėje, dirbtuvėje, kurioje jis Jėzų išmokė amato.

Būdamas nuolat dėmesingas Dievui, jo ženklams, pasirengęs daryti ne tai, ko pats norėtų, bet ko nori Dievas. Dievas neprašo, kad žmogus jam pastatytų namus, bet kad būtų ištikimas jo Žodžiui, jo planams; Dievas pats sau stato namus iš gyvų, Šventosios Dvasios paliestų akmenų. Juozapas yra globėjas, nes sugeba klausyti Dievo, paklūsta jam savo valia ir dėl to jis dar dėmesingesnis jo globai patikėtiems žmonėms, jis realistiškai supranta įvykių prasmę, yra dėmesingas aplinkiniams, moka priimti išmintingus sprendimus. Jis moko, kaip atsiliepti į dieviškąjį pašaukimą. Turime niekuomet nepamiršti, kas yra krikščioniškojo pašaukimo centras: Kristus! Saugokime Kristų mūsų gyvenime, kad galėtume saugoti, globoti ir kitus, kad galėtume saugoti kūriniją. 

Pašaukimas saugoti kūriniją skirtas ne tik krikščionims – tai pirmesnis, tiesiog žmogiškas pašaukimas, skirtas visiems. Tai pareiga saugoti visą kūriniją, jos grožį. Tai pareiga gerbti kiekvieną Dievo kūrinį ir aplinką, kurioje gyvename. Tai pareiga globoti žmones, su meile rūpintis visais, ypač vaikais, senais žmonėmis, tais, kurie yra silpniausi ir dažnai lieka mūsų širdies periferijoje. Tai pareiga globoti vieni kitus šeimoje: sutuoktiniai tegloboja vienas kitą, tėvai tegloboja vaikus, o laikui bėgant vaikai tetampa tėvų globėjais. Tai ir nuoširdžiai išgyvenama bičiulystė, pasitikėjimas, pagarba ir gerumas. Iš tiesų juk viskas yra atiduota žmogaus globai. Tai mums visiems skirta atsakomybė. 

Būkime kūrinijos globėjai, sergėkime gamtoje įrašytą Dievo planą, globokime vieni kitus, aplinką; savo kelyje per šį pasaulį nepalikime griovimo ir mirties ženklų. Jei norime vykdyti šitą misiją, pirmiausia turime rūpintis pačiais savimi. Atsiminkime, kad neapykanta, pavydas, išdidumas teršia gyvenimą. Globoti reiškia sergėti savo jausmus, savo širdį, nes iš jos išeina geri ir blogi ketinimai, tokie, kurie stato ir kurie griauna. 

Norint globoti, saugoti – būtinas gerumas, švelnumas. Evangelijos kalba apie Juozapą kaip apie stiprų, drąsų vyrą, darbininką, bet jo dvasia nepaprastai švelni. Švelnumas – tai ne silpnojo dorybė. Jis byloja apie dvasios tvirtumą, apie dėmesingumą, užuojautą, atsivėrimą kitam žmogui, meilę. Nereikia bijoti gerumo ir švelnumo. 

Piktasis mus įtaigoja žvelgti į savo trapumą neigiamai, o Šventoji Dvasia iškelia tai į dienos šviesą su švelnia meile. Švelnumas yra geriausias būdas paliesti mumyse tai, kas trapu. Rodymas pirštu į kitus ir jų teisimas labai dažnai parodo mūsų negebėjimą vidujai priimti savo pačių silpnumo, savo trapumo. Tik švelnus gailestingumas apsaugo mus nuo kaltintojo darbų (plg. Apr 12, 10). Todėl svarbu susitikti su Dievo gailestingumu, ypač Sutaikinimo sakramente, patiriant tiesą ir švelnumą. 

Gyvename laikais, kai įprasta kritikuoti Bažnyčią, kalbėti apie jos nenuoseklumą, jos nuodėmes, kurios iš tikrųjų yra mūsų nenuoseklumas ir mūsų nuodėmės, nes Bažnyčia visada buvo nusidėjėlių tauta, kurią gelbsti Dievo gailestingumas. Iš tiesų tik meilė leidžia mums visiškai nešališkai sakyti tiesą, neneigti to, kas yra bloga, bet taip pat pripažinti visą joje glūdintį gėrį ir šventumą, pradedant Jėzumi ir Marija.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas kvietė mylėti Bažnyčią, saugoti Bažnyčią ir keliauti kartu su Bažnyčia. Tačiau kartu turime suprasti, kad Bažnyčia nėra tik ta maža grupelė, kuri yra susibūrusi aplink kunigą. Bažnyčia – tai mes visi, keliaujantys kartu. Dėl to turime nuolatos saugoti vienas kitą. Klauskime savęs: kai susiduriu su kuo nors, kas man nepatinka, ar stengiuosi jam padėti, ar iš karto jį pasmerkiu, išplūstu, užsipuolu? Turime sergėti vieni kitus, visada sergėti!

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas prašė šauktis šventojo Juozapo užtarimo sunkiausiais savo asmeninio ir savo bendruomenių gyvenimo momentais. Kai mūsų klaidos tampa papiktinimu, prašykime šventąjį Juozapą drąsos sakyti tiesą, prašyti atleidimo ir nuolankiai pradėti iš naujo. Ten, kur persekiojimai trukdo skelbti Evangeliją, prašykime šventąjį Juozapą stiprybės ir kantrybės ištverti. Ten, kur trūksta išteklių ir dėl to kenčiame skurdą, ypač kai esame pašaukti tarnauti paskutiniesiems, beginkliams, našlaičiams, ligoniams, visuomenės atstumtiesiems, melskime šventąjį Juozapą, kad jis būtų mūsų globėjas. Kiek daug šventųjų kreipėsi į jį! Kiek daug žmonių Bažnyčios istorijoje rado jame užtarėją, globėją ir tėvą!

Sveikiname tave, Atpirkėjo Globėjau,
Mergelės Marijos Sužadėtini.
Dievas tau patikėjo savo Sūnų;
Marija tavimi pasitikėjo;
šalia tavęs Kristus išaugo vyru.

O palaimintasis Juozapai,
ir mums parodyk savo tėviškumą,
vesk mus gyvenimo keliu.
Išmelsk malonės, gailestingumo ir drąsos
ir gink mus nuo visokio blogio. Amen.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos choras vadovaujamas vargoninkės Reginos Ališauskaitės priėmę Šv. Komuniją pasveikino šv. Juozapą iš širdies trykštančiomis giemėmis.

https://www.facebook.com/ukmerges.svc.trejybes.parapija/videos/1564274594421625?locale=lt_LT

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija