Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas  homilijos metu kalbėjo apie Jėzaus laivę, kurią suteikė Jam būtent Šventoji Dvasia. Jėzus gebėjo mylėti ir tarnauti be ribų. Jėzus buvo laisvas turtų atžvilgiu, todėl atsisakė saugaus gyvenimo Nazarete, pasirinko neturtingą ir netikrumo kupiną gyvenimą neatlygintinai padėdamas visiems ligoniams ir prašantiems pagalbos ir niekada neprašydamas nieko mainais. Jėzus buvo laisvais valdžios atžvilgiu. Kviesdamas kitus jį sekti niekada nevertė taip daryti ir neprašė įtakingųjų paramos, o visuomet palaikė paskutiniuosius mokydamas apaštalus daryti taip, kaip jis. Jėzus buvo laisvas žemiškosios garbės atžvilgiu ir todėl niekada nebijojo sakyti tiesos, net jei todėl būtų nesuprastas, tapo nemėgstamu, net iki kryžiaus mirties.

Ukmergės Švč. Tejybės parapijos klebonas džiaugiasi savo choro vadove Regina Ališauskaite, kurios dėka  šeštadienio popietę bažnyčioje buvo pristatyta lietuvių istorikės, pedagogės, visuomenės veikėjos, mokslų daktarės Aldonos Vasiliauskienės knyga ,,Kunigas Jonas Steponavičius- švietėjas ir lietuvybės posėlėtojas''.

Mylėdami žmonės vienas kitam sako: „Ateik ir gyvenk mano namuose, mano namai yra tavo namai“. Panašiai šiandien į mus prabyla ir Dievas. Dar prieš mums nusiskundžiant: „Esu alkanas“, Jis sako: „Aš noriu būti su tavimi“.

Viešpats ieškojo manęs, laukia manęs ir atiduoda pats save. Tokio Dievo nereikia nusipelnyti: tereikia Jį priimti ir leisti save mylėti…

Sekminių dieną Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas į bažnyčią atsivedė penkis Šventosiose Mišiose Pirmąją Komuniją priimsiančius vaikus.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas nuoširdžiai pasveikino Ukmergės kraštotyros muziejaus Direktorę Violeta Reipaitę ir visus darbuotojus susirinkusius į Šv. Mišias padėkoti Dievui ir prašyti malonių ateičiai.

Savo įžengimu į dangų Jėzus paruošia mus kitokiam buvimui. Iš esmės taip ir veikia Meilė: tas, kuris myli, nori žengti žingsnį atgal, kad kitas taptų jo gyvenimo veikėju, iškiltų su savo įvairove ir savitumu. Taip ir įžengimas į dangų yra mus mylinčio Viešpaties žingsnis atgal, būtinas žingsnis, kad mūsų gyvenime iš tiesų įvyktų Sekminės…

Šį Pasaulinės Gyvybės sekmadienį, įsiklausydami į Jėzaus žodžius apie vynmedį ir šakeles evangelinę moralę galėtume pavadinti „žinia apie gerus vaisius, kvepiančius Dievo artumu“. Viešpats iš mūsų visuomet laukia trijų dalykų: meilės, drąsos ir laisvės. Nėra meilės be laisvės, ir nėra laisvės be drąsos, o visa tai mes atrandame Kristuje.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas malda lydėjo  parapijos Carito pirmininkę Zitą Prilepiną ir kitus parapijiečius išvykusius į Kaune vykusį Misijų mokyklos (2024) savaitgalį „Sprogimas, keičiantis pasaulį“. 

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios bendruomenėje antrąją Velykų dieną vyko pasidalijimas džiaugsmu, kylančiu iš susitikimo su Prisikėlusiuoju. Parapijiečiai kartu su klebonu dalinosi patirtimis, išgyventomis nesutramdomomis emocijomis, skatinančiomis pasakoti tai, ką kartu ir asmeniškai, ar savo šeimose išgyveno. Prisimintos akimirkos, kurios buvo tokios džiugios, kad net sunku jas buvo išreikšti žodžiais, bet apie kurias norėjosi dalintis. Nes Jėzaus Prisikėlimas nėra tik nuostabi žinia, bet kažkas, kas visiškai ir visiems laikams pakeičia mūsų gyvenimą. Tai gyvybės pergalė prieš mirtį, vilties pergalė prieš nusiminimą. Jėzus išsklaidė kapo tamsą ir gyvena amžinai: jis gali viską pripildyti šviesa. Su juo kiekviena diena tampa amžinosios kelionės dalimi, kiekvienas „šiandien“ gali viltis „rytojaus“, kiekviena pabaiga – naujos pradžios, kiekviena akimirka yra projektuojama už laiko ribų ir siekia amžinybės.

Pirmieji krikščionys Jėzų vadino „saule, pergalingai kylančia iš aukštybių“.

Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje tie, kurie kartu su savo parapijos klebonu išdrįsome išstovėti po kryžiumi, dabar, nepaisydamos baimės, atėjome prie Jo kapo. Kai stovėjome po Jėzaus kryžiumi, mus užplūdo mirties skausmas, bet  po to įėjome į Jo kapą, radome jį tuščią, nes čia mirtis tapo gyvenimu. Tad parapijos klebono Velykų ryto viltis,-, galbūt, net mirtis nebebus tokia baisi jo parapijiečiams, galbūt mes nebijosime ir gyventi…