,, Šlovinsiu Dievo vardą giesme,

aukštinsiu jį ir dėkosiu.“

(Ps 69.31)

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius šį sekmadienį sukvietė Pirmąją Komuniją priėmusius vaikučius į škaplierių ir rožinių pašventinimo šventę.

Pradėdamas Šventąsias Mišias parapijos klebonas priminė škaplierių ir rožinių prasmės istoriją.

https://karmelites.lt/dvasingumas/skaplierius

https://www.bernardinai.lt/2012-10-06-kun-arturas-kazlauskas-rozinis-lobis-kuri-reikia-atrasti/

Homilijos metu parapijos klebonas kalbėjo, kad gerasis samarietis visų pirma yra Jėzaus atvaizdas – Tėvo amžinojo Sūnaus, atsiųsto į mūsų istoriją būtent todėl, kad pažvelgė į žmoniją akimis, širdimi ir vidine atjauta ir nepraėjo. Žmonija, kaip ir anas plėšikų užpultas žmogus, tebeturi skaitytis su blogio tamsa, kančia, skurdu ir nesuvokiama mirtimi. Tačiau Dievas į mus pažvelgė su gailestingumu ir panorėjo nueiti mūsų pačių einamu keliu. Jis nužengė į mūsų gyvenimą ir Jėzus – gerasis samarietis – atėjo išgydyti mūsų žaizdų, jas patepdamas gydančiaisiais savo meilės ir gailestingumo aliejais.

Jei mes savo gyvenimo gelmėse atrasime, kad Kristus mus myli ir mumis rūpinasi taip, kaip gerasis samarietis, tada ir mes būsime paskatinti mylėti tokiu pat būdu ir tapsime gailestingais, kaip jis.  Jis sakė, kad keliu iš Jeruzalės į Jerichą, kuriuo ėjo parabolės apiplėštas ir sumuštas žmogus, keliauja visi blogyje, kančioje ir skurde skęstantys žmonės. Tai kelias daugelio gyvenimo sunkumų prislėgtų ir sužeistų žmonių; žemai puolusių ir pasiklydusių, prie gyvenimo dugno prisiliečiančių žmonių, taip pat daugybės išniekintų, apiplėštų ir nusiaubtų tautų, kurias pavergė despotiškos politinės sistemos, skursti verčiančios ekonomikos ir karai, pražudantys gyvenimus ir svajones, kelias.

Vartojant alegorijas ir aiškinant šį palyginimą kalbama, kad gerasis samarietis iš tikrųjų yra Jėzus, kuris ateina į pagalbą žmonėms, nusidėjėliams ir kt. Tačiau žiūrint iš evangelinės dvasios perspektyvos Jėzus yra tas žmogus, kuris pateko į nelaimę – buvo apiplėštas ir paliktas mirti dykumoje. Jis Evangelijoje kalba apie paskutinius laikus, kai per Paskutinį teismą krikščionys teigs, kad pamokslavo Jo vardu, bet Jėzus jiems atsakys: „Eikit šalin, aš jūsų nepažįstu.“ Jie klaus: „Kaip tu nepažįsti mūsų?“ O Jėzus sakys: „Jūs nepagirdėte ištroškusio, nepamaitinote išalkusio, neaprengėte nuogo, neaplankėte kalinio, vadinasi, tiek kartų ir man nepadarėte.“

Taigi kenčiantis žmogus yra būtent Jėzus. Kalbant apie artimą, toks žmogus mums yra kenčiantis, kuriam reikia pagalbos. Jėzus sako: „Aš esu ten su kenčiančiu žmogumi.“ Sekmadienio Evangelija atkreipia dėmesį, kad mes kaip krikščionys esame pašaukti visus žmones laikyti savo artimaisiais. Ypač tuos, kurie ištikti bėdos. Mylėti ir atjausti žmones be galo sunku. Norint tai pasiekti, reikėtų pradėti daryti gerus darbus, nes be jų meilė žmogaus viduje neaugs.

Šiandien Evangelija mus kviečia daryti gera ir pagelbėti žmonėms. Nebūtina ieškoti ištroškusių ar alkanų – tiesiog reikia dažniau teikti pagalbą. Meilė, atjauta mumyse augs, jei darysime gerus darbus,- kalbėjo parapijos klebonas Artūras Stanevičius.

Nuotraukos Egidijaus Tatatūno

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija