,,...šlovinsiu tavo vardą, VIEŠPATIE, nes tu geras.''

(Ps 54.8)

Šio sekmadienio Evangelija kalba : „Jei kas nori būti pirmas, tebūnie visų tarnas“.

Ukmergės Švč. trejybės parapijos klebonas homilijos metu sakė, kad nėra draudžiama norėti būti pirmam, tai nėra nuodėmė,- tai įmanoma. Jėzus netgi skatina mus taip elgtis. Skiriasi tik būdas: ne kitų sąskaita, bet kitų labui. Meilė turi būti rodoma daugiau darbais negu žodžiais.

Kiekvienas geras krikščionis veikiau turi stengtis gera prasme aiškinti artimojo teiginį, negu jį smerkti. Jei negali aiškinti gera prasme, teklausia, kaip jį supranta: ir jei neteisingai supranta, tegu su meile pataiso...

Mums įgimtas poreikis gauti savo veiksmų patvirtinimą. Būkime sąžiningi: net to nesuvokdami, nuolat siekiame pripažinimo. Tai normalu, savaime tai nėra blogis, tačiau tampa problema, kai visą gyvenimą vadovaujamės nesaugumo jausmu ir nuolat ieškome patvirtinimo, kad mes tikrai esame tokie, kokie turime būti.

Jėzus nepanaikina didelių darbų troškimo. Yra privalu būti pirmam, tačiau to siekiama ne lipant per kitų galvas, bet nusižeminant ir pakeliant kitus kartu su savimi. Matome aiškų skirtumą tarp pagonybės ir krikščionybės. Pagonys aukština silpnojo auką stipresniojo naudai, krikščionybė – stipresniojo auką silpnesniojo naudai.

Tik tas, kuris gali laisvai atsidurti paskutinėje vietoje, iš tiesų yra pirmas, nes jis gali sėdėti bet kurioje vietoje – nuo paskutinės iki pirmosios. Kita vertus, tas, kuris siekia pirmųjų vietų, nėra laisvas sėdėti ten, kur nori, nes jo laisvę varžo rūpestis nepasielgti netinkamai, atsižvelgti į visuomenės nuomonę, gauti kitų įvertinimą. Žinoma, jis bus „pirmas“, bet nelaimingas, tuo tarpu Dievo akivaizdoje svarbus yra džiaugsmas, o ne rezultatas. Mūsų vertė yra absoliuti. Esame vertingi nepriklausomai nuo to, kokią vietą užimame. Jei manome, kad esame vertingesni dėl to, kad sėdime vienoje ar kitoje vietoje, vadinasi pasiduodame pavojingai iliuzijai.

Mūsų polinkis yra įsakinėti, kaupti, turėti, tikrai ne tarnauti. Jėzus primena saviesiems, kad tarnavimas yra naujas vardas istorijoje. Reikia būti „visų tarnu“ be jokių sąlygų: šeimos, grupės, neskirstant, kas to nusipelnė ar ne.

Tas, kuris myli, neturi poreikio dominuoti. Jei kas nors jaučia poreikį pabrėžti savo pranašumą, reiškia, kad jis slepia savo menkumą, jį maskuodamas pranašumo poreikiu. Kai vertiname ir „pastebime“, ką dėl ko nors darome, reiškia, jog stengiamės dominuoti. Dominuojame, kitiems nurodydami jų ribotumą, klaidas ir trūkumus.

Atrodo, kad Jėzus saviesiems sako: „Visada centre statyk meilę“. Tai iš tikrųjų ir vienintelė priežastis rinktis paskutinę vietą, įsitikinus, kad ji yra pirmoji. Meilė yra vienintelė logiška priežastis priimti šią iš pirmo žvilgsnio nelogišką naujieną…

Nuotraukos Egidijaus Tatarūno

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija