Viešpats sako : ,, Jus aš draugais vadinu..."
(Jn 15.15)

Prieš metus laiko į Ukmergės Švč. Trejybės  bažnyčią  atkeltas gerbiamas klebonas Artūras Stanevičius  parapijiečių padedamas suremontavo kleboniją ir visus sukvietė į Šventąsias Mišias po kurių ir buvo pašventinta klebonija.

Išties tai istorinis įvykis, nes bažnyčia neturėjo klebonijos.

Klebono pakvietimu Šventosiose Mišiose dalyvavo Ukmergės savivaldybės meras Darius Varnas, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, parapijiečiai ir draugai iš Veliuonos ir Kėdainių.

Šio sekmadienio Evangelija kalba, kad Kristui reikės daug iškentėti.

Homilijos metų klebonas kalbėjo apie kančią. Kodėl kentėti turėjo Kristus ir kodėl kenčiame mes? Dievo sūnus atėjo nesunaikinti kančios, bet kentėti kartu su mumis. Atėjo nesunaikinti kryžiaus, bet iškelti jį aukščiau. Sekdami Kristumi mes turime naštą vadinamą Kryžiumi. Šis Kryžius lengvėja tik sekant Jėzumi ir sunkėja, jei nevykdome Dievo valios. Sekti Kristumi,- reiškia nugalint savo savimeilę ir egoizmą atsižadėti savęs. Kryžius lengvėja, jeigu jį laikome ne našta, bet svarbiausiu savo gyvenimo ramsčiu. Žmogus jaučia kūno, temperamento, nuotaikų kryželius, savo charakterio, savo įpročių, savo aistrų, nuodėmių kryželius. Mes nešame savo jautrumo kryžių, kuris kankina tikrais arba įsivaizduojamais išbandymais. Kryžių, kurį uždeda mūsų silpnybės, nuovargis... Mūsų kasdienio nepasisekimo darbe kryžius. Nešame kryžių, kuris kyla iš dalykų, kurių mes visai negalime kontroliuoti. Ligų, finansinių sunkumų, katastrofų ir tautos nelaimių. Kai kurie tų kryžių krikščioniui kyla iš jo paties prigimties, jis juos gauna jau gimdamas. Susitikę su šiais kryžiais, turėtume ne ignoruoti, bet ryžtingai ištarti:

-Teesie, Viešpatie, ne mano, bet tavo valia.

Tam reikia didelės, tiesiog herojiškos kantrybės. Pakanka prisiminti, kaip vieno žmogaus asmeniniai kryželiai gali pasidaryti išbandymų ir nelengvu kryžiumi kitiems. Kaip per fizinę kančią mes išmokstame pažinti savo kūną, taip per dvasines kančias išmokstame pažinti savo ir kitų sielas. Nebijokime kančios, jei tik ji veda į gera mums pasikeisti.

Po Šventųjų Mišių buvo pašventinta naujoji klebonija.

Sukviesti prie šventinio stalo, susirinkusieji pasveikino gerbiamą kleboną su artėjančiu kunigystės trisdešimtmečiu. 

Parapijiečiai ir draugai dėkojo Viešpačiui už pačią dižiausią dovaną,- kiekvienam asmeniškai padovanotą kleboną Artūrą, su kuriuo savosiose parapijose  kartu darė darbus dėl Dievo ir Bažnyčios.

Šią šventę tarsi apglėbė sekmadienio antrasis skaitinys, kuris kalba apie tikėjimą ir tikėjimo darbus. Susirinkusieji draugai žino, kiek daug klebonas meldžiasi, skaito  ir ieško tinkamų žodžių besiruošdamas kiekvienos dienos homilijai, kad tik Dievo Žodis atrastų kelią į kiekvieno maldininko širdį.

Draugai yra tų įvykių dalyviai ir liudytojai, kiek ypatingai sunkių laikų išgyveno klebonas buvusiose parapijose. Bet jis niekada nesiskundė, pats kasdien aukojosi dėl kiekvieno parapijiečio, mylėjo ir visus vienijo. Jie matė, kaip pats Viešpats laimino klebono didelius darbus, daromus tiek Kėdainių Šv. Jurgio kankinio, tiek Veliuonos, tiek aptarnaujamose bažnyčiose... Tie, kurie atsiliepė į gerbiamo klebono kvietimą sekti Kristumi ir yra šiandien jo draugai.

Te Viešpaties malonė stiprina mūsų draugystę Dangaus karalystės augimui,- linkėjo visiems susirinkusiems gerbiamas klebonas Artūras Stanevičius.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija