,,Mano siela, šlovink VIEŠPATĮ,

ir visa, kas manyje, tešlovina jo šventąjį vardą!"

(Ps 103.1)

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius savo  parapijiečius kvietė jungtis į Lietuvos bažnyčiose rengiamą nenutrūkstamą Švenčiausiojo Sakramento adoraciją.

Šiemet  adoracija Lietuvoje vyksta dviem intencijomis: 1)  meldžiamės už taiką Ukrainoje ir visame pasaulyje; 2) prašome Dievą pašaukimų malonės į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą.

Parapijos klebono Artūro Stanevičiaus paraginti, adoruotojai pagerbė Šventąjį Tėvą popiežių Pranciškų, dėkodami už jo tarnystę, meilę ir pasišventimą Bažnyčiai.

Nuolatinė ir nenutrūkstanti adoracija (adoratio – lotyniškai garbinimas, žavėjimasis) yra didelė dovana tikintiesiems.

Švenčiausiasis Sakramentas – įstabus būdas patirti Dievo artumą, leisti savo sielai pasisotinti Šaltinio šviesa, pasidalinti su Juo kiekvienu mažmožiu, pasitarti bet kokiais klausimais ir išsinešti atsakymus savo širdyje, kur jie nuprausti dangiškos šviesos. Daugelis mistikų teigia, kad būtent adoracijos metu Viešpaties pastiprinimas pasiekia netgi tuos, kuriuos atsinešame savo širdyse.

Jeigu esi pernelyg pavargęs kalbėti maldas, rožinį, pristingi žodžių ar tiesiog sunku susikoncentruoti – tiesiog ateik ir leisk Jam veikti tavo sieloje, pats panirdamas į Jo Šviesą. Nukreipk savo veidą link Jo Veido ir leiskis keičiamas, o tai suteikia galią pažinti Jo Valią ir švelniai ją priimti,- kalbėjo parapijos klebonas.

Šventoji Faustina savo „Dienoraštyje“ prisimena dar vaikystėje patirtas pirmąsias šventumo patirtis: „Nuo pat mažumės mane prie savęs patraukė Viešpats Jėzus Švenčiausiajame Sakramente. Kai septynerių buvau vakarinėje, Viešpats Jėzus buvo išstatytas monstracijoje, tada man pirmą kartą Dievas suteikė savo meilę, ir ji pripildė mano mažą širdį, ir suteikė man Viešpats dieviškųjų dalykų suvokimą; nuo tos dienos iki pat dabar auga mano meilė slėpiningajam Dievui, net iki artimiausios bučiulystės. Visa mano sielos stiprybė plaukia iš Švenčiausiojo Sakramento. Visas laisvas akimirkas praleidžiu su Juo kalbėdamasi, Jis yra mano Mokytojas.“ (Dien., 1404)

Vienuolis Benediktinas savo kunigo maldos dienoraštyje „In sinu Jesu“ (2020 m. Katalikų pasaulio leidiniai) aprašo adoracijos metu iš Viešpaties jam patikėtus žodžius: „Pasilik Mano artume kada tik ir kiek gali. Buvimas su Manimi – puikus būdas gyti ir šventėti. Užtenka likti su Manimi, kad būtum kaip Aš. Ateik pas Mane pilnas viltingo laukimo, o Aš padarysiu visa kita. Garbinti Mane – tai ieškoti Mano Veido ir artintis prie Mano Širdies su nuostaba ir šventa baime, o labiausiai – su meile. Adoracija – bežodis Mano dievystės išpažinimas.“

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas Artūras Stanevičius visus tikinčiuosius kviečia ir kiekvieną penktadienį ateiti į adoraciją Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje nuo 10 val iki vakaro Šv. Mišių.

Vaida Prušinskienė

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija