,,Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!"

(Lk 18.13)

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos klebonas labai nuoširdžiai džiaugiasi savo parapijiečiais, kurie  Velykoms ne tik vyksta į įvairiausias organizuojamas rekolekcijas, bet ir patys išdrįsta stoti į akistatą su Dievu ir savimi.

Štai sugrįžo viena parapijiečių grupelė, kuri vyko į rekolekcijas Krikštėnuose, kurias vedė sesuo Rozana.

Labai svarbu suvokti, kad ne tik nuvykti svarbu į rekolekcijas ir pasiklausyti gražių minčių,- kurias pritaikome ir sau.

Labai svarbus yra Susitaikymo sakramentas. Kartais ilgai keliavę žmonės pamiršta, kad mumyse teka naujas gyvenimas, tarsi žarijas jį ima dengti pelenai. Ant širdies nusėdę pelenai slepia grožį nuo mūsų sielos akių. Tuomet Dievą, kuris yra mūsų Tėvas, imame suvokti kaip griežtą šeimininką; užuot jį mylėję, jo bijome, o į kitus, savo brolius ir seseris, to paties Tėvo vaikus, žiūrime kaip į kliūtis ir priešus. Jei mūsų akyse Dievo veidas praranda ryškumą, jei nematome brolių ir seserų veidų, jei mūsų regėjimą temdo puikybė, tuomet mūsų kelionei reikia naujų kelio ženklų, reikia pokyčio, naujos krypties, kuri padėtų iš naujo atrasti Krikšto kelią, savo pirminį grožį, ėjimo pirmyn prasmę.

Parapijos klebonas kviečia nebėgti nuo Dievo atleidimo. Susitaikinimo sakramentas – tai ne šiaip maldinga praktika, bet krikščioniškosios egzistencijos pamatas. Per išpažintį mes puolame į nukryžiuotojo Jėzaus glėbį, kad jis mus išvaduotų. Išpažintis – tai ne moralistinis gestas, bet širdies prisikėlimas. 

Ši gavėnia yra kova su mūsų pačių egoizmu, melu ir puikybe.

Parapijos klebonas trokšta, kad ir jo bendruomenės kaip galima daugiau narių nuoširdžiai atsiverstų ir taptų gyvais autoritetais, savo gyvenimo pavyzdžiu kovojančiais už Bažnyčios garbę.

Ukmergės Švč. Trejybės parapijos informacija